- Karjera
Nors Lietuva pagal kai kuriuos rodiklius lenkia nemažai šalių, ekspertų teigimu, moterų atskirtis šioje rinkoje tebėra didelė.
JT tyrimai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį skaitmeninė moterų atskirtis nurėžė beveik trilijoną eurų nuo mažų ir vidutinių valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP). Todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip užtikrinti lygias galimybes moterims siekti išsilavinimo, karjeros bei lyderystės technologijų srityje.
Klaidinga manyti, kad profesinės diskriminacijos problema aktuali tik besivystantiems regionams. 2023 metų duomenimis, 13 proc. siekianti Lietuvos vyrų ir moterų pajamų nelygybė atitinka ES vidurkį ir netgi lenkia Norvegiją, tačiau kaimyninėje Latvijoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas viršija 20 proc., o situacija tokiose išsivysčiusiose valstybėse, kaip Vokietija ar Šveicarija, ne ką geresnė.
Aukščiausius rodiklius – 0,7 proc. ir 2,4 proc. pasiekę Liuksemburgas ir Rumunija įrodo, kad šis modernios visuomenės skaudulys gali būti visiškai „išgydytas“.
Didesnė įvairovė technologijų sektoriuje padeda kurti kūrybiškesnius sprendimus, skatina inovacijas ir leidžia geriau atliepti žmonių poreikius. Dėl šios priežasties lyčių lygybė IT rinkoje svarbi ne tik organizacijoms, bet ir visai visuomenei.
Merginos – į filologiją, vaikinai – į IT?
Tiksliuosius mokslus merginos vis dar renkasi rečiau nei vaikinai. Tai dažnai vyksta dėl stereotipų, sustabarėjusios visuomenės normos ir pasenusios mokymo praktikos. Tą patį patvirtina ir vėlesnius merginų pasirinkimus iliustruojanti Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro (MOSTA) statistika – Lietuvoje tiksliesiems mokslams prioritetą teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.
Mažesnį merginų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais lemia vyraujantis supratimas, kad minėtose specialybėse sėkmingą karjerą pasiekti gali tik vyrai. Akivaizdu, jog, merginoms trūksta šioje srityje daug pasiekusių moterų pavyzdžių, tačiau prie tokių apmaudžių rezultatų prisideda ir pradinio bei vidurinio ugdymo sistema, kuri nesistengia tiksliaisiais mokslais sudominti merginų bei jas kreipia humanitarine kryptimi.
Pastarąją problemą būtų galima spręsti jau į pradinio ugdymo programą integruojant „Python“ ar kitas paprastesnes programavimo kalbas, kurių nesudėtingą kodą gali išmokti parašyti net septynmečiai. Tai padėtų merginoms dar jauname amžiuje įsitikinti įvairiais savo gabumais ir nesijausti prastesnėms už berniukus, kas neabejotinai darytų teigiamą įtaką technologinių specialybių pasirinkimui ateityje.
Merginų ir moterų įsitraukimą į IT sritį taip pat skatina įvairios iniciatyvos. „Telia Global Services Lithuania“ organizuojamas „Nacionalinis IT iššūkis“ kviečia moksleives ir moksleivius susipažinti su IT specialybėmis ir įgyti naudingos praktikos – tai padeda ir mergaitėms geriau pažinti šią rinką. O studentėms ar profesinį kelią jau pradėjusioms moterims geriau pažinti technologijų pasaulį ir paskatinti jų įsitraukimą padeda mentorystės programa „Women Go Tech“.
Diskriminacija tęsiasi ir profesinėje karjeroje
Net ir pasirinkus technologijų karjerą, moterų atstovavimas vadovaujančiose pozicijose daugelyje organizacijų išlieka mažesnis nei vyrų. Skaičiuojama, kad dvidešimtyje didžiausių pasaulio technologijų kompanijų moterys sudaro trečdalį darbuotojų, tačiau joms tenka vos viena iš keturių vadovaujančių pozicijų. Tai netgi mažiau, nei Pasaulio ekonomikos forumo nustatytas visų industrijų vidurkis, siekiantis 33 proc.
Nors pasaulinės tendencijos nėra džiuginančios, visgi „Telia“ yra užsibrėžusi aktyviai spręsti šį iššūkį. Šiuo metu vadovaujančiose pozicijose moterys sudaro 53 proc., o vyrai – 47 proc., o ne vadovaujančios lyčių pasiskirstymas yra apylygis: moterys sudaro 49 proc. darbuotojų, o vyrai – 51 proc.
Lyčių įvairovės tema svarbi ne tik dėl socialinės atsakomybės, bet ir dėl ekonominės naudos. Tyrimai rodo, kad įvairialypės komandos dažnai priima geresnius sprendimus, gali pasiekti geresnių veiklos ir pelno rezultatų. Todėl didesnis moterų įsitraukimas į IT rinką naudingas tiek organizacijoms, tiek visuomenei.
