
Nuo 2026 metų pradžios „Telia“ tinkle buvo užblokuota daugiau nei 8,2 mln. apsimestinių skambučių, kai sukčiai bandė prisidengti lietuviškais telefono numeriais. Nors per metus fiksuotos kelios aktyvesnės sukčių bangos, bendra tendencija rodo ryškų tokių skambučių mažėjimą.

Naktį, kol miegi, telefonas toliau naršo internete – ir ne tik socialiniuose tinkluose ar vaizdo įrašų platformose. „Telia“ tinklo duomenys rodo, kad net ir tada, kai telefonas dažniausiai guli padėtas į šalį, jis toliau perduoda duomenis.

Ant produktų pakuočių ir reklamose apstu žodžių „žalias“, „tvarus“ ar „draugiškas aplinkai“, tačiau nuo šiol vien tokių pažadų nebepakaks. Nuo 2026 m. rugsėjo Europos Sąjungoje (ES) pradėtos taikyti naujos taisyklės įpareigoja įmones aplinkosauginius teiginius pagrįsti konkrečiais faktais.

Kibernetinis saugumas asocijuojasi su programišiais, virusais ir sudėtingomis technologinėmis atakomis. Tačiau didžiąją dalį nuostolių sukelia ne technologijų spragos, o žmogiškosios klaidos. Sukčiai puikiai supranta, kaip mumis manipuliuoti.

Nors šiandien nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kitais failais dažniausiai dalijamės per susirašinėjimo programėles, MMS žinutės vis dar naudojamos.

Vien didelė mobiliojo interneto sparta dar nereiškia geriausios ryšio patirties. Keliaujant telefonas jungiasi prie skirtingų bazinių stočių, o tuo metu naudojame navigaciją, klausomės muzikos ar naršome. Todėl svarbi ne tik sparta, bet ir tinklo aprėptis bei sklandus persijungimas tarp stočių.

Kai 2016 metais dalis išmaniųjų telefonų gamintojų pradėjo atsisakyti ausinių lizdo, sprendimą daug kas laikė kontroversišku, tačiau po kelerių metų 3,5 mm ausinių jungtis išmaniuosiuose telefonuose tapo retenybe. Dabar panašų scenarijų gali pakartoti ir vartotojams įprasta plastikinė SIM kortelė.

Gyventojai, rinkdamiesi interneto planą, dažniausiai dėmesį skiria nurodomai spartai, tačiau praktikoje interneto naudojimo patirtį namuose neretai lemia visai kiti veiksniai. Tam įtakos turi maršrutizatoriaus vieta, prijungti įrenginiai, namų išplanavimas ir net kiti elektronikos prietaisai.

Atsiradus naujai ryšio technologijai pasigirsta prognozių, kad ji išstums ankstesnes. Neseniai buvo teigiama, kad mobilusis internetas pakeis fiksuotąjį ryšį, dabar panašiai kalbama apie palydovinį internetą. Bet telekomunikacijų istorija rodo, kad naujos technologijos esamas ne išstumia, o papildo.

Persikėlus gyventi į kaimą ar užmiestį vienas pirmųjų klausimų dažnai būna ne apie baldus ar kiemo darbus, o apie internetą. Ar mano adresu jau prieinamas šviesolaidis? O jei ne – kokią interneto technologiją rinktis? Ir ar verta laukti, kol šviesolaidžio tinklas bus nutiestas iki namų?

Nuo pirmojo laiško iš Hogvartso iki lemtingo mūšio su Voldemortu – Hario Poterio saga jau tapo neatsiejama šaltojo sezono tradicija. Šiame straipsnyje rasite visų 8 filmų eiliškumą, jų trukmę, įdomius faktus, maratono planą ir kur visą seriją žiūrėti internetu.

Išsirinkti siaubo filmą Helovino vakarui nėra taip paprasta. Vienam reikia demonų, kitam – serijinio žudiko, trečiam – pasaulio pabaigos, o kažkas tiesiog nori filmo, po kurio nebūtų baisu vienam nueiti į virtuvę. Jei apsispręsti sunku, galima pasižiūrėti, ką renkasi kiti siaubo filmų gerbėjai.

Norint sužinoti, kur žiūrėti krepšinį, nebūtina naršyti po skirtingų kanalų programas. Su „Telia Play“ galite stebėti visas LKL rungtynes, Kauno „Žalgirio“ Eurolygos kovas per TV3 arba TV6, Europos lygų transliacijas per „Sport 1“, „Sport 2“ bei „Setanta Sports“, o NBA rungtynes – per „Disney+“.

Naktį, kol miegi, telefonas toliau naršo internete – ir ne tik socialiniuose tinkluose ar vaizdo įrašų platformose. „Telia“ tinklo duomenys rodo, kad net ir tada, kai telefonas dažniausiai guli padėtas į šalį, jis toliau perduoda duomenis.

Telefonas žvejui gali būti naudingas ne tik dalijantis laimikio nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Jis taip pat gali padėti planuoti išvyką, kaupti informaciją apie sėkmingas žvejybos vietas, atpažinti sugautas žuvis ir lengviau orientuotis mažiau pažįstamose vietovėse.
Kiek ilgai turėtų veikti telefonas vienu įkrovimu? Dieną? Dvi? Naujoji „Xiaomi Redmi Note 17“ serija kartelę kelia aukščiau. Čia rasi net iki 9210 mAh talpos bateriją, didesnį atsparumą vandeniui ir kritimams, ryškius AMOLED ekranus bei naujos kartos „Snapdragon“ procesorius.

Įmonės tinkle kasdien juda dideli duomenų srautai: darbuotojai naudojasi debesijos paslaugomis, pasiekia vidines sistemas, prie tinklo prijungiami kompiuteriai ir kiti įrenginiai. Kartu didėja rizika, kad į tinklą bus bandoma patekti be leidimo arba jį pasieks kenkėjiškas srautas.

„Mantinga“ pasirinko „Telia“ Saugumo operacijų centro (SOC) paslaugą, kad sustiprintų kibernetinį saugumą. Visą parą vykdoma IT aplinkos stebėsena padėjo aptikti ir pašalinti anksčiau nepastebėtas pažeidžiamas vietas bei padidino organizacijos atsparumą grėsmėms.

Debesų kompiuterija verslui reiškia galimybę naudotis reikalingais IT ištekliais jų neperkant ir nelaikant savo biure. Tačiau kada debesija iš tiesų apsimoka? Kiek ji kainuoja, kas atsako už duomenų saugumą ir ką reikia žinoti apie TIS 2 reikalavimus 2026 m.? Pradėkime nuo pagrindų.

Nuo 2026 metų pradžios „Telia“ tinkle buvo užblokuota daugiau nei 8,2 mln. apsimestinių skambučių, kai sukčiai bandė prisidengti lietuviškais telefono numeriais. Nors per metus fiksuotos kelios aktyvesnės sukčių bangos, bendra tendencija rodo ryškų tokių skambučių mažėjimą.

Kibernetinis saugumas asocijuojasi su programišiais, virusais ir sudėtingomis technologinėmis atakomis. Tačiau didžiąją dalį nuostolių sukelia ne technologijų spragos, o žmogiškosios klaidos. Sukčiai puikiai supranta, kaip mumis manipuliuoti.

Vos atidarius svetainę, ekrane pasirodo klausimas apie slapukus. Perskaityti visus pasirinkimus ar spausti „Sutikti su visais“? Pasirinkus „Sutikti su visais“ paprastai leidžiama svetainei naudoti ne tik jos veikimui būtinus, bet ir kitus slapukus, pavyzdžiui, skirtus lankomumo analizei ar reklamai.

Ant produktų pakuočių ir reklamose apstu žodžių „žalias“, „tvarus“ ar „draugiškas aplinkai“, tačiau nuo šiol vien tokių pažadų nebepakaks. Nuo 2026 m. rugsėjo Europos Sąjungoje (ES) pradėtos taikyti naujos taisyklės įpareigoja įmones aplinkosauginius teiginius pagrįsti konkrečiais faktais.

Lietuvoje patyčias patiria maždaug kas trečias vaikas ir paauglys. Vaikai vis dar skaudina vieni kitus, o persikrausčius į internetą, tą daryti tapo dar lengviau. Nors patyčios neaplenkia nei berniukų, nei mergaičių, jie skirtingose platformose ginasi ir visiškai kitaip prašo suaugusiųjų pagalbos.

Lietuvoje vis dar nesugebame įteisinti civilinės partnerystės. Kol politikai metai iš metų tęsia ginčus dėl šio įstatymo ir nesuteikia vienos lyties poroms elementarių teisių bei teisinio saugumo, verslas nelaukia ir veikia pats.

Mažiau pažįstantiems tinklo inžineriją ši profesija gali atrodyti paprasta: tereikia sujungti kabelius ir paspausti kelis kompiuterio mygtukus. Tačiau „Telia“ technologijų komandoje dirbantys Elena Kondratė ir Tomas Grinevičius per savo karjerą prikaupė užkulisinių istorijų.

Kartais viskas prasideda nuo labai paprasto: „O padarom ir mes!“ Taip nutiko vienai „Telia“ kolegei, seriale „The Office“ pamačius „Office Olympics“. Idėja atkeliavo į biurą, virto renginiu, o po kelerių metų – jau ir tradicija.

Rūta Kesminė savo karjerą „Telia“ pradėjo klientų aptarnavime, vėliau gilino technines žinias ir dirbo su plačiu verslo klientų portfeliu. Šiandien ji yra Paslaugų teikimo vadovė, dirbanti su strategiškai svarbiais klientais ir atsakinga už jų IT paslaugų kokybę bei ilgalaikį vystymą.

Nuo šių metų lapkričio 20 dienos keičiasi tvarka perkant telefoną ar kitą įrenginį išsimokėtinai. Į Lietuvos įstatymus perkeliami Europos Sąjungos (ES) Vartojimo kredito direktyvos reikalavimai įpareigoja pardavėjus atidžiau vertinti klientų mokumą prieš suteikiant galimybę atsiskaityti dalimis.

Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) perspėjus apie 2 kritinius pasaulinius „PHP2Shell“ pažeidžiamumus, organizacijos skuba diegti saugumo atnaujinimus. Tačiau net ir po jų užpuolikai ieško pažeidžiamų sistemų ir prieigų, kurias gali panaudoti duomenų vagystėms, sukčiavimui bei atakoms.

„Telia“ išplėtė savo turto draudimo apsaugą – 56-iems svarbiausiems objektams Lietuvoje nuo šiol taikoma iki 50 mln. eurų apsauga nuo žalos dėl sabotažo, teroristinio akto, karinių dronų, piktavališko sugadinimo bei kitų politinio pobūdžio konfliktų rizikų.