73 proc. Lietuvos įmonių per pastaruosius dvejus metus susidūrė su kibernetiniais atakomis.
89 proc. technologijų vadovų teigia, kad jų IT infrastruktūra nėra apsaugota maksimaliai.
Dažniausios grėsmės išlieka duomenų viliojimo (angl. phishing) ir DDoS atakos.
Kibernetiniam saugumui įmonių biudžete skiriama vis daugiau vietos.
Klaidina per didelis pasitikėjimas
31 proc. verslo atstovų teigia, kad jų įmonėse įdiegta minimali apsauga, dar 58 proc. nurodė turinčios nemažą dalį galimų apsaugos priemonių, tačiau didesnę apsaugą jose riboja biudžetas ar ištekliai.
Apie 11 proc. technologijų vadovų mano, kad jų įmonėse įdiegta visa įmanoma apsauga. Vis dėlto dalis verslų tokios nuostatos gali laikytis dėl žinių stokos arba per daug pasitikėdami įmonėje įdiegtais sprendimais. Sėkmingos atakos prieš didžiąsias pasaulio korporacijas verslui turėtų būti priminimas, kad absoliutaus saugumo kibernetinėje erdvėje nėra.
Paklausti, kokiems tikslams įgyvendinti buvo skirtas pastarųjų dvejų metų skaitmeninių technologijų biudžetas, daugiausia technologijų vadovų įvardijo kibernetinį saugumą (60 proc.). Taip pat buvo išskirtas technologijų modernizavimas (52 proc.), skaitmeninė transformacija (35 proc.) ir darbuotojų produktyvumas (28 proc.).
Džiugi tendencija, kad į kibernetinį saugumą Lietuvoje daugiau investuoja ne tik technologijų verslai, bet ir tradiciniai sektoriai, tokie kaip gamyba, statybos ar logistika.
Tiesa, kibernetinis saugumas dažniau išlieka didžiųjų verslų prioritetu, o smulkusis ir vidutinis verslas į galimus kibernetinius incidentus vis dar neretai žiūri atsainiai.
Nuo kokių atakų kenčia verslas?
78 proc. technologijų vadovų teigia, kad jų įmonės per pastaruosius dvejus metus patyrė „phishing“ (liet. duomenų išviliojimo) atakas, kai apgaulingi laiškai adresatus nukreipia į kenkėjiškas svetaines ar užgrobia kompiuterį panaudodami prisegtus dokumentus imituojančius virusus.
65 proc. įmonių nukentėjo ir nuo DDoS atakų. Jų metu internetinė svetainė bombarduojama milijonais užklausų iš daugybės skirtingų šaltinių.
Abi šios atakos verslui puikiai žinomos jau seniai, tačiau nusikaltėliai kasmet randa vis naujų jų panaudojimo būdų. Programišiai „phishing“ atakas vis dažniau derina su socialine inžinerija ir pritaiko konkrečioms įmonėms, o DDoS atakos taikomos ir atskiroms programų dalims, pavyzdžiui, prisijungimui, paieškos varikliui ar pagrindiniam puslapiui.
Reikšminga dalis tyrimo dalyvių (47 proc.) per pastaruosius dvejus metus susidūrė su kompiuterių virusais, dešimtadalis – duomenų vagystėmis, o 2 proc. nukentėjo nuo „ransomware“ atakų. Jų metu vartotojų duomenys užšifruojami kenkėjiškų programų.
Kaip apsaugoti verslą?
Pirmas žingsnis stiprinant kibernetinį saugumą turėtų būti nuodugnus esamos būklės įvertinimas ir prioritetų išgryninimas.
Vieningo sėkmės recepto visiems nėra – kiekvienai įmonei veiksmingiausi sprendimai yra skirtingi. Apsaugą užtikrinti padeda kompleksiniai sprendimai. Jie turėtų apimti:
Labai svarbu reguliariai investuoti ir į darbuotojų mokymus – praktika rodo, kad jie dažnai yra silpniausia grandis įmonėse.
Programišiams dažnai į įmones leidžia įsilaužti nepalaikoma ar pasenusi programinė bei techninė įranga, todėl verslas turėtų reguliariai ją atnaujinti tiek darbuotojų įrenginiuose, tiek serveriuose. Siekiant apsaugoti duomenis nuo išpirkos reikalaujančių atakų žalos, būtina pasirūpinti atsarginėmis duomenų kopijomis.
Verslui taip pat rekomenduojama būti parengus krizių valdymo planą, paskirti už kibernetinių incidentų padarinių šalinimą atsakingą komandą, sudaryti veiksmų seką ir numatyti reikiamus techninius įrankius.
Lietuvos technologijų vadovų tyrimą 2023 m. liepą atliko „Synergy Consulting“. Jo metu buvo apklausta 114 Lietuvos įmonių technologijų vadovų.
