- Saugumas ir privatumas
Internetinių verslų kasdienybe tapo vis dažniau aptariamos paskirstytosios paslaugų trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos. Jų metu interneto svetainė ar kitas viešai prieinamas išteklius bombarduojamas milijonais užklausų iš daugybės skirtingų šaltinių – virusais užkrėstų kompiuterių, telefonų, maršrutizatorių ar net daiktų interneto įrenginių.
Pagrindinis šių atakų tikslas – sutrikdyti arba visiškai sustabdyti interneto svetainės ar sistemos veikimą, kad ja negalėtų naudotis teisėti lankytojai ar klientai. Tokios atakos dažnai organizuojamos siekiant išvilioti išpirką, pakenkti reputacijai ar sutrikdyti konkurentų veiklą.
Kas yra DDoS atakos?
DDoS atakoms apibūdinti svarbiausi du parametrai. Pirmasis – atakos tipas, arba vektorius. Jų rūšių priskaičiuojama kelios dešimtys, o vykstant atakai skirtingi vektoriai gali būti keičiami arba jungiami tarpusavyje. Kuo dažniau tai daroma, tuo sunkiau ataką aptikti ir suvaldyti.
Tai galima palyginti su vairavimu sudėtingomis oro sąlygomis. Jei pradeda lyti, vairuoti tampa sudėtingiau. O jei kartu pasipila kruša, sustiprėja vėjas ir kelias tampa slidus, kiekvienas papildomas veiksnys dar labiau apsunkina situaciją. Panašiai veikia ir DDoS atakos, kai vienu metu naudojami keli skirtingi metodai.
Kitas svarbus parametras – atakos dydis. Jis matuojamas srautu (gigabitais per sekundę, Gb/s) arba paketų skaičiumi per sekundę (Mp/s).
Įsivaizduokite, kad vienu metu visi miesto gyventojai nusprendžia važiuoti į tą pačią vietą. Spūstys būtų neišvengiamos. Dar labiau situaciją apsunkintų intensyvesnė transporto kontrolė. Panašiai veikia ir DDoS atakos. Didelis duomenų srautas gali apkrauti sistemas, tačiau dar didesnį iššūkį dažnai kelia itin didelis paketų kiekis, nes tinklo įranga kiekvieną paketą turi apdoroti atskirai. Dėl to atakos, orientuotos į paketų skaičių, dažnai būna sudėtingesnės.
Kaip veikia DDoS atakos?
Užpuolikas pasitelkia užkrėstų įrenginių tinklą (botnetą), kuris vienu metu siunčia didžiulius užklausų kiekius į nusitaikomą (aukos) serverį. Dėl susidariusios apkrovos sistema gali nebespėti aptarnauti teisėtų naudotojų užklausų, todėl paslauga sulėtėja arba tampa nepasiekiama.
Galingos atakos – ne retenybė
DDoS atakos vyksta nuolat, dažnai kasdien. Dauguma jų būna nedidelės, tačiau periodiškai pasitaiko ir itin didelio masto bandymų sutrikdyti paslaugų veikimą.
Lietuvoje taip pat yra fiksuota itin galingų DDoS atakų, kurios savo mastu prilygo didžiausiems pasauliniams incidentams. Reto galingumo ataką patyrė „Telia“ dukterinė įmonė „Hostex“, teikianti interneto svetainių prieglobos paslaugas. Į „Hostex“ buvo nukreipta 253 Mp/s ataka. Palyginimui, iki šiol galingiausios atakos viso pasaulio mastu srautas siekė apie 500 Mp/s.
Tokie atvejai rodo, kad kibernetinių grėsmių intensyvumas nepriklauso nuo šalies dydžio ar rinkos masto, todėl pasirengimas yra būtinas kiekvienai organizacijai.
Apsaugos būdų yra
Pasauliniu mastu auga ne tik DDoS atakų sudėtingumas, bet ir jų intensyvumas. Tam didelę įtaką daro nuolat didėjantis prie interneto prijungtų įrenginių skaičius bei augantis duomenų perdavimo greitis. Dėl šios priežasties apsauga nuo DDoS atakų tampa svarbia kiekvienos organizacijos kibernetinio saugumo dalimi.
Kaip namuose įrengiama apsauga nuo žaibo ar gaisro, taip ir verslas turėtų pasirūpinti apsauga nuo kibernetinių grėsmių.
Vis didesnę reikšmę įgauna specializuotos apsaugos nuo DDoS atakų sistemos. Tiesa, pačios sistemos yra sudėtingos ir brangios, todėl verslui tokias sistemas pirkti yra neracionalu. Tačiau sprendimas yra – tai DDoS apsauga kaip paslauga.
Šią paslaugą galima įsigyti iš prieglobos paslaugų teikėjų, ryšio operatorių ar specializuotų tarptautinių bendrovių. Vertinant sprendimą svarbu atkreipti dėmesį į tai, nuo kokių atakų tipų apsauga veikia, kokie pajėgumai suteikiami, kaip atliekamas srauto filtravimas ir kokią dalį kenkėjiško srauto sistema gali neutralizuoti.
Taip pat svarbų vaidmenį atlieka tinkamas infrastruktūros planavimas ir paskirstymas interneto erdvėje.
Galite net nepajusti
Šiuolaikinės DDoS apsaugos sistemos leidžia automatiškai aptikti ir filtruoti kenkėjišką srautą, praleidžiant tik teisėtas užklausas. Tokiu atveju klientai atakos gali visai nepastebėti arba jos poveikis veiklai būna minimalus.
Net ir neturint specializuotos DDoS apsaugos, dalis ryšio operatorių ir paslaugų teikėjų taiko automatines apsaugos priemones, kurios padeda sumažinti atakos poveikį. Priklausomai nuo situacijos ir paslaugų architektūros, gali būti taikomi laikini srauto ribojimo ar maršrutizavimo sprendimai, užtikrinantys kuo didesnį paslaugų pasiekiamumą.
