Ne tik fišingas: daugybė būdų, kaip apgavikai vagia tavo pinigus

Kai pinigus pervesti taip lengva, užtenka akimirkai pritrūkti dėmesio ar patikėti meistriškai suklastotu puslapiu – ir pinigų nebėra.

Pagal GASA „Global State of Scams 2024“ ataskaitą, per 12 mėn. visame pasaulyje prarasta apie 1,026 trln. JAV dolerių, o nuostolius atgavo tik 4 % nukentėjusiųjų. Be to, „F-Secure“ „Digital Moments 2025“ apklausa rodo, kad 2024 m. su interneto apgavystėmis susidūrė 83 % žmonių.

Sukčiams nebereikia įsilaužti į tavo paskyras. Jiems pakanka įtikinti tave netinkamu metu ką nors paspausti ar suvesti duomenis. O kaip rodo skaičiai, kai pinigai iškeliauja, dažnai jų susigrąžinti nebepavyksta. Todėl taip svarbu apgavystes atpažinti iš anksto.

Apgavysčių daugėja ir jos vis įtikinamesnės. Štai dažniausi būdai, kaip išviliojami pinigai per netikrus mokėjimus, banko apgavystes ir pan.

1. Banko apgavystės: netikri puslapiai, susirašinėjimo programėlės ir socialinė inžinerija

Sukčiai rašo el. laiškus, SMS žinutes ar skambina. Jie apsimeta banku ar kitokia mokėjimo paslauga, įspėja apie „įtartiną veiklą“ arba prašo patvirtinti operaciją.

Kiti spaudžia agresyviau: skambina „iš banko“, „techninio palaikymo“ ar net „policijos“, ragina pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“ ar įdiegti nuotolinės prieigos įrankį – kenkėjišką programą, kuri gali šnipinėti ar net pavogti pinigus, kai prisijungi prie interneto banko.

Jų atsiųstos nuorodos veda į netikrus mokėjimo ar prisijungimo puslapius, beveik identiškus tikriems – su HTTPS ir spynos piktograma. Kartais po duomenų suvedimo dar nukreipiama į tikrą svetainę, todėl apgavystė lieka nepastebėta ilgai.

Kaip elgtis saugiai:

• Nepasitikėk žinutėmis, nuorodomis ar skambučiais, kurie prašo slaptų duomenų ar skubaus veiksmo. Tikri bankai neprašys pervesti pinigų ar diegti programėlių.

• Visada prisijunk tik per oficialią banko svetainę ar programėlę.

• Naudok apsaugos įrankius, kurie saugo sesiją, pvz., „Telia Safe“ programėlę – ji atpažįsta netikras svetaines ir įspėja apie įtartiną veiklą.

2. Bankininkystės trojanai slepiasi tau po nosim

Bankininkystės trojanas – tai kenkėjiška programa, nusitaikiusi į tavo finansinę veiklą. Ji dažniausiai patenka, kai įdiegiama piktybinė programėlė, atidaromas užkrėstas priedas ar spaudžiama įtartina nuoroda – dažnai apsimetanti siuntos sekimu, sąskaita ar „naudingos“ funkcijos programėle.

Įdiegus, trojanas tyliai veikia fone: fiksuoja klavišus, daro ekrano nuotraukas ar įjungia perdangą – langą, kuris atrodo kaip tavo banko programėlė, kad išviliotų prisijungimus ir vienkartinius kodus. Išmanesnės versijos gali apeiti dviejų veiksnių autentifikavimą, perimdamos SMS kodus.

Kaip elgtis saugiai:

• Nediek programėlių ir nesisiųsk failų iš nepatikimų šaltinių, ypač jei to prašo netikėta žinutė ar iššokantis langas.

• Nuolat atnaujink įrenginį ir programėles.

• Naudok saugumo sprendimus, kurie aptinka ir blokuoja pasislėpusią kenkėjišką programinę įrangą – pasidomėk „Telia Safe“ programėle, kuri veikia ne tik telefone, bet ir kompiuteryje.

3. Netikros el. parduotuvės ir mokėjimų spąstai

Pirkimo apgavystės vyksta ištisus metus, tačiau metų pabaigoje, prieš šventes, jų padaugėja trigubai.

Randi „gerą pasiūlymą“ per socialinių tinklų reklamą ar paiešką – viskas atrodo tvarkingai.

Tačiau apgaulė įvyksta atsiskaitymo metu. Tave:

• nukreipia suvesti kortelės duomenis į netikrą formą;

• nukreipia „patvirtinti“ mokėjimą į įtartiną trečiosios šalies svetainę;

• įtikina pervesti pinigus banko pavedimu – be jokios pirkėjo apsaugos.

Tokios svetainės taip pat renka tavo duomenis būsimoms apgavystėms.

Kaip elgtis saugiai:

• Įtariai vertink svetaines su ypač žemomis kainomis ar skurdžia informacija.

• Prieš mokėdamas patikrink kontaktus, grąžinimo taisykles ir atsiliepimus už platformos ribų.

• Rinkis kreditinę kortelę ar patikimą tarpinį mokėjimą (pvz., „PayPal“).

• Būk ypač budrus „Black Friday“ ar prieškalėdinių išpardavimų sezono metu.

• Naudok „Telia Safe“ – jos automatinė apsauga atpažįsta netikras parduotuves ir mokėjimo puslapius dar prieš tau juose atsiduriant.

4. „Cash App“ apgavystės

Tokios programėlės kaip „Cash App“, „Venmo“, „Zelle“ yra greitos ir patogios – todėl patinka ir sukčiams. Dažniausi triukai:

• Netikros dovanos: žadami lengvi pinigai mainais už „patvirtinimą“.

• Permokėjimo apgaulė: sukčius „netyčia“ perveda per daug ir prašo grąžinti skirtumą – o tuo metu jo pirminis mokėjimas atšaukiamas.

• Apsimetimas pažįstamu: žinutės neva nuo draugo ar šeimos nario su prašymu skubiai pervesti pinigų.

Šios apgavystės veikia, nes mokėjimai dažnai yra momentiniai ir negrįžtami.

Ką daryti:

• Į neįprastus pinigų prašymus žvelk atsargiai – net jei jie atrodo nuo pažįstamo.

• Netikėk aklai „sėkmingo mokėjimo“ ekrano nuotraukomis – patikrink paskyroje, ar pinigai tikrai atkeliavo.

5. „Phishing ataka“ – kas tai?

„PayPal“ apgavystės ištobulėjo: fišingo (angliškai – phishings) laiškai ar netikros sąskaitos priverčia sumokėti už neegzistuojančius daiktus arba atiduoti prisijungimus.

Kai kurios žinutės atrodo kaip siuntos atnaujinimai ar grąžinimo prašymai ir veda į netikrą prisijungimo puslapį, kuris surenka tavo duomenis.

Ką daryti, norint apsisaugoti nuo fišingo atakos:

• Jei naudoji „Pay Pal“, visada atsidaryk jį pats – suvesk adresą naršyklėje.

• Nespausk nuorodų laiškuose ar SMS, jei nelaukei žinutės ir nesi tikras dėl jos tikrumo.

Nereikia atsisakyti banko programėlių ar mokėjimų internete. Keletas papildomų žingsnių padės užtikrinti, kad prie tavo pinigų prieiga liktų tik tau.

1. Naudok stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai

Įjunk kelių veiksnių autentifikavimą, kai tik įmanoma. Nenaudok banko slaptažodžio pirkimams ar el. paštui.

2. Du kartus pagalvok prieš spausdamas nuorodą

Sukčiai dažnai apsimeta patikimomis įmonėmis. Jei gauni mokėjimo prašymą, banko įspėjimą ar sąskaitą, tikrink per oficialią svetainę ar programėlę, o ne per gautą žinutę.

3. Nesisiųsk programėlių iš atsitiktinių nuorodų

Jei „pardavėjas“ ar „klientų aptarnavimas“ liepia ką nors įdiegti, kad „sutvarkytum“ mokėjimą – nedaryk to. Tai gali būti kenkėjiška programa.

4. Atpažink skubinimą

„Veik dabar“, „paskyra bus užrakinta“, „patvirtink per 15 min.“ – raudonos vėliavėlės. Sustok ir pasitikrink savarankiškai.

Deja, vien žinių ne visada pakanka. „F-Secure“ „Digital Moments 2025“ rodo: 43 % žmonių, kurie mano atpažįstantys apgavystes, vis tiek tapo aukomis. Net atsargūs žmonės klysta!

„Telia“ pristato naujieną – „Telia Safe“ programėlę, su kuria naršyti internete bus saugiau. Tai išmani apsauga telefonui, planšetei ir kompiuteriui. „Telia Safe“ programėlė – tai daugiau saugumo ir privatumo internete, perspėjimai apie sukčiavimą ir didesnis asmens duomenų saugumas. Ši programėlė sukurta kartu su pasaulyje pripažinta kibernetinio saugumo eksperte „F‑Secure“.

„Telia Safe“ siūlo įvairias funkcijas, pavyzdžiui:

• realiojo laiko sukčiavimo ir fišingo aptikimą;

• apsaugą nuo netikrų mokėjimo portalų ir banko apgavysčių;

• kenkėjiškų programų ir svetainių blokavimą;

• įspėjimus apie nutekėjusius mokėjimo ar prisijungimo duomenis;

• asmens duomenų stebėseną ir pranešimus apie nutekėjimus.

Šie įrankiai veikia fone ir padeda pastebėti apgavystes dar prieš tau spustelint ar suvedant duomenis.