10 min. skaitymo
Daiktų internetas (IoT) leidžia įmonėms realiuoju laiku stebėti svarbiausius procesus, rinkti duomenis iš įrenginių ir greičiau priimti sprendimus, paremtus faktais, o ne prielaidomis.
Surinkti duomenys panaudojami automatizavimui – nuo įspėjimų apie gedimus ir įrangos priežiūros iki energijos vartojimo optimizavimo ar išteklių planavimo.
Lietuvos įmonės daiktų internetą naudoja įvairiose srityse – logistikos, gamybos, energetikos ir pastatų valdymo procesuose, kur svarbu matomumas, efektyvumas ir galimybė greitai reaguoti į pokyčius.
Sėkmingam IoT projektui svarbu ne tik įrenginiai ar jutikliai, bet ir tinkamai pasirinktas ryšys, nes skirtingoms užduotims gali būti tinkamesnės NB-IoT, LTE-M, 4G/5G, LoRaWAN ar Wi‑Fi technologijos.
Kas yra daiktų internetas?
Daiktų internetas – tarpusavyje susietų fizinių įrenginių sistema, leidžianti rinkti, perduoti ir panaudoti duomenis. IoT įrenginiai (angl. IoT devices) gali būti jutikliai, sekikliai, išmanieji skaitikliai, kameros ar sudėtingos sistemos, jungiančios tūkstančius įrenginių.
Jutikliai fiksuoja temperatūrą, drėgmę, vibraciją, buvimo vietą, energijos suvartojimą ar kitus rodiklius. Duomenys perduodami į platformą, kurioje gali būti analizuojami ir paverčiami konkrečiais veiksmais: darbuotojas gauna įspėjimą, technikui sukuriama užduotis arba automatiškai pakeičiami įrangos nustatymai.
Kuo IoT įrenginys skiriasi nuo paprasto išmanaus įrenginio?
IoT įrenginys ne tik jungiasi prie tinklo, bet ir dalyvauja bendrame automatizuotame procese. Pavyzdžiui, šilumos punkto jutiklis matuoja temperatūrą ir slėgį, o rodmenims nukrypus nuo nustatytų ribų sistema perspėja atsakingą darbuotoją arba pakeičia valdiklio parametrus.
Kaip veikia daiktų internetas? 4 žingsniai
Daiktų internetas veikia keturiais etapais: jutiklis surenka duomenis, ryšys juos perduoda, platforma apdoroja, o sistema arba žmogus imasi veiksmo.
Šaldymo sandėlyje procesas galėtų atrodyti taip:
Jutiklis renka duomenis. Šaldymo patalpoje įrengtas daviklis nustatytais intervalais matuoja temperatūrą. Jis gali fiksuoti ir drėgmę, durų atidarymą ar savo baterijos būklę.
Ryšys perduoda duomenis. Rodmenys per NB-IoT, LTE-M, Wi-Fi ar kitą tinklą siunčiami į centrinę sistemą. Duomenų perdavimas gali vykti nuolat arba tik nustatytu laiku ir pasikeitus būsenai.
Platforma juos apdoroja. IoT platforma palygina gautą temperatūrą su leistinomis ribomis, išsaugo istoriją ir nustato, ar pokytis nėra neįprastas.
Sistema arba žmogus atlieka veiksmą. Temperatūrai kylant, atsakingas darbuotojas gauna įspėjimą. Integruota sistema gali automatiškai sukurti remonto užduotį arba įjungti atsarginį šaldymo įrenginį.
Dirbtinis intelektas IoT sprendimui nėra būtinas, tačiau sukaupti duomenys gali padėti numatyti gedimus ar neįprastus pokyčius.
IoT, telemetrija, M2M ir Pramonė 4.0 – kuo jie skiriasi?
IoT yra plati prijungtų fizinių įrenginių ir sistemų koncepcija, o telemetrija – nuotolinis matavimų ir duomenų perdavimas. M2M apibūdina tiesioginę įrenginių komunikaciją, o „Pramonė 4.0“ – platesnį gamybos skaitmenizavimo ir automatizavimo modelį.
Sąvoka | Ką reiškia? | Pavyzdys |
|---|---|---|
IoT | Jutiklių, ryšio, platformų ir veiksmų sistema | Automatinė šaldymo sistemos stebėsena |
Telemetrija | Nuotolinis matavimų perdavimas | Skaitiklio rodmenų siuntimas |
M2M | Tiesioginė įrenginių komunikacija | Jutiklis perduoda komandą valdikliui |
„Pramonė 4.0“ | Plati gamybos skaitmenizavimo koncepcija | IoT, robotika ir duomenų analitika |
Telemetrija daugiausia skirta duomenims išmatuoti ir perduoti, o IoT sprendimas gali juos analizuoti, susieti su kitomis sistemomis ir inicijuoti veiksmą.
6 būdai, kaip daiktų internetą naudoja Lietuvos įmonės
Lietuvos įmonės IoT daugiausia naudoja patalpų apsaugai, transportui, energijai ir įrangos būklei stebėti.
2021 m. pradžioje IoT naudojo 28,4 proc. Lietuvos įmonių, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.
O visoje ES – 29 proc. įmonių, skelbia Eurostat duomenys.
Štai kaip daiktų internetą naudoja Lietuvos įmonės:
Patalpų ir turto apsauga. Kameros, dūmų, judesio ar vandens nuotėkio jutikliai leidžia nuotoliniu būdu stebėti objektą ir greitai pranešti apie įvykį.
Transporto ir krovinių sekimas. GPS sekikliai padeda matyti buvimo vietą, planuoti atvykimo laiką, stebėti kuro naudojimą ir pastebėti nukrypimus.
Energijos vartojimo valdymas. Išmanieji skaitikliai parodo pastatų ar įrenginių sąnaudas ir padeda rasti neefektyvaus vartojimo vietas.
Įrangos priežiūra. Temperatūros, slėgio ar vibracijos pokyčiai gali perspėti apie artėjantį gedimą ir padėti išvengti neplanuotos prastovos.
Sandėlio ir šaltosios grandinės stebėsena. Jutikliai fiksuoja temperatūrą, drėgmę, durų būseną ir prekių judėjimą.
Nuotolinė apskaita. Vandens, šilumos ar elektros skaitikliai perduoda rodmenis be darbuotojo vizito ir padeda aptikti neįprastą vartojimą.

Įsivaizduokite logistikos įmonę, kurios sunkvežimiuose sumontuoti IoT įrenginiai su jutikliais: jie kas kelias sekundes fiksuoja buvimo vietą, kuro sąnaudas ir krovinio temperatūrą bei per mobilųjį ryšį siunčia rodmenis į platformą.
Ši palygina juos su nustatytomis ribomis, o pastebėjusi nukrypimą, pavyzdžiui, vėlavimą ar kylančią temperatūrą, iškart perspėja dispečerį. Šis gali perplanuoti maršrutą ar susisiekti su vairuotoju dar prieš kylant didesnei problemai.
Tuo IoT ir skiriasi nuo paprasto GPS žemėlapio: sistema ne tik parodo, kur yra sunkvežimis, bet ir pati pastebi problemą bei paragina imtis veiksmų.
Kokį ryšį pasirinkti? NB-IoT, LTE-M, 4G/5G, LoRaWAN ir Wi-Fi
Ryšio technologiją reikia rinktis pagal:
įrenginio judėjimą;
duomenų kiekį;
siuntimo dažnį;
energijos sąnaudas;
reikalingą aprėptį.
5G nėra geriausias pasirinkimas kiekvienam projektui – retai mažus duomenų kiekius siunčiamam jutikliui svarbiau ilgas baterijos veikimas.
Technologija | Svarbiausios savybės | Kam tinka |
|---|---|---|
NB-IoT | Plati aprėptis, labai mažos energijos sąnaudos ir nedidelė sparta | Stacionariems skaitikliams ir jutikliams |
LTE-M | Palaiko judančius objektus, sunaudoja nedaug energijos | Transportui ir dažnesniam duomenų perdavimui |
LTE Cat-1 / Cat-1 bis | 4G pagrindu veikiantis ryšys, didesnė sparta nei NB-IoT ar LTE-M, plati aprėptis | Įrenginiams, kuriems reikia daugiau pralaidumo nei LTE-M, bet ne pilno 4G |
4G / 5G | Didelė sparta, bet didesnės energijos sąnaudos | Kameroms ir valdymui realiuoju laiku |
5G RedCap | Supaprastintas 5G, skirtas vidutinio reikalavimo IoT sprendimams; prieinamumas dar ribotas | Dėvimiems įrenginiams, pramoninėms kameroms ir jutikliams, kuriems per daug 4G/5G, bet užtenka mažiau |
LoRaWAN | Didelė vietinė aprėptis ir mažos energijos sąnaudos | Ūkio, miesto, gamyklos ar sandėlio jutikliams |
„Wi-Fi“ | Didelė sparta, bet ribota vietinė aprėptis | Pastatuose esantiems ir maitinimą turintiems įrenginiams |
„Bluetooth Low Energy“ | Trumpas nuotolis ir mažos energijos sąnaudos | Artumo jutikliams ir švyturėliams |
Palydovinis ryšys (NTN) | Pasiekia vietas be antžeminio ryšio, tačiau sparta maža, o prieinamumas ribotas | Atokioms vietovėms, jūrai, miškams, ten, kur nėra mobiliojo tinklo |
NB-IoT dažniau tinka stacionariems jutikliams, o LTE-M – judantiems objektams. Pasirinktą technologiją verta išbandyti konkrečioje vietoje, nes ryšį veikia pastatas, reljefas ir įrenginio antena.
Iš ko susideda IoT projekto kaina?
IoT projekto kainą sudaro:
jutikliai;
ryšys;
platforma;
integracijos;
ilgalaikė priežiūra.
Išlaidų dalis | Už ką mokama? |
|---|---|
Įrenginiai | Jutikliai, valdikliai, antenos, montavimas ir korpusai |
Ryšys | SIM, duomenų perdavimas ar vietinė tinklo infrastruktūra |
Platforma | Įrenginių valdymas, įspėjimai, ataskaitos ir duomenų saugojimas |
Integracija | Sąsajos su ERP, sandėlio, transporto ar priežiūros sistemomis |
Priežiūra | Stebėsena, atnaujinimai, remontas ir įrenginių keitimas |
Vertinant investiciją reikia skaičiuoti ir naudą:
išvengtus nuostolius;
sutaupytą darbuotojų laiką;
energiją.
Taip pat svarbu numatyti, kas prižiūrės įrangą, keis baterijas ir diegs saugumo atnaujinimus.
Saugumas ir reguliavimas: kas keičiasi 2026–2027 m.?
IoT įrenginių saugumas turi būti valdomas per visą jų naudojimo laiką. ES Kibernetinio atsparumo aktas nustato saugumo reikalavimus produktams su skaitmeniniais elementais.
Nuo 2026 m. rugsėjo 11 d. jau taikoma prievolė pranešti apie aktyviai išnaudojamus pažeidžiamumus ir rimtus incidentus, o pagrindiniai reikalavimai bus pradėti taikyti 2027 m. gruodžio 11 d.
Lietuvos Kibernetinio saugumo įstatymas į nacionalinę teisę perkėlė TIS2 direktyvos reikalavimus. Jie tiesiogiai taikomi apibrėžtiems esminiams ir svarbiems subjektams, tačiau jų tiekėjų taip pat gali būti prašoma įrodyti, kaip valdoma prieiga, incidentai, veiklos tęstinumas ir tiekimo grandinės rizika.
Įmonei verta:
pakeisti gamyklinius slaptažodžius ir riboti prieigas;
atskirti IoT įrenginius nuo pagrindinio įmonės tinklo;
tikrinti gamintojo atnaujinimų ir palaikymo terminus;
turėti įrenginių registrą su modeliais, vietomis ir programinės įrangos versijomis.

5 dažniausios klaidos pradedant IoT projektą
IoT projektas gali nepasiteisinti, jei technologija įdiegiama be aiškaus verslo sprendimo, duomenų naudojimo ir ilgalaikės priežiūros plano. Dažniausios problemos kyla ne dėl paties jutiklio, o dėl neapibrėžto proceso aplink jį.
Pradedama nuo technologijos, o ne nuo verslo problemos. Jei pirmiausia perkamas jutiklis, o tik vėliau ieškoma, ką juo matuoti, sunku pagrįsti projekto vertę.
Renkami duomenys, kurių niekas nenaudoja. Rodmenų kaupimas neduoda naudos, jei nenustatyta, kas, kada ir kokį sprendimą pagal juos priims.
Neįvertinama integracija su esamomis sistemomis. Darbuotojui perrašant duomenis rankomis į ERP ar priežiūros sistemą, automatizavimo nauda sumažėja.
Pasirenkamas netinkamas ryšys. Per didelė sparta gali bereikalingai eikvoti bateriją ir didinti sąnaudas, o per silpna aprėptis – palikti duomenų spragas.
Po įdiegimo nėra atsakingo žmogaus už įrenginių priežiūrą. Neatnaujinami, neišbandyti ir neinventorizuoti įrenginiai ilgainiui tampa veiklos bei saugumo rizika.
Projektas gali nepasiteisinti, kai pakanka paprastesnio proceso arba duomenys nelemia jokio veiksmo. Bandymas turi patikrinti ne tik įrangą, bet ir pamatuojamą naudą.
Nuo ko pradėti? 6 žingsnių planas
IoT diegimą verta pradėti nuo vienos aiškios verslo problemos ir nedidelio bandomojo projekto. Tik patikrinus, kad surinkti duomenys realiai keičia sprendimus, verta sprendimą plėsti į daugiau įrenginių, objektų ar padalinių.
Įvardykite vieną konkretų verslo klausimą. Pavyzdžiui: kaip anksčiau pastebėti šaldymo įrangos gedimą arba sumažinti rankinių skaitiklių patikrų skaičių?
Nustatykite, kokius duomenis reikia rinkti. Apibrėžkite rodmenis, jų tikslumą, rinkimo dažnį, saugojimo trukmę ir ribas, kurias viršijus reikia reaguoti.
Pasirinkite tinkamą ryšio technologiją. Įvertinkite objekto judėjimą, aprėptį, duomenų kiekį, delsą, baterijos galimybes ir veikimą pastato viduje ar užsienyje.
Pradėkite nuo nedidelio bandomojo projekto. Pasirinkite vieną liniją, transporto priemonių grupę ar pastatą ir išbandykite visą grandinę nuo jutiklio iki veiksmo.
Patikrinkite, ar duomenys realiai keičia sprendimus. Pamatuokite, ar sumažėjo patikrų, energijos sąnaudos, gedimų trukmė ar prarastų prekių kiekis.
Tik tada plėskite sprendimą. Standartizuokite įrangą, integracijas, saugumo reikalavimus, atsakomybes ir priežiūros tvarką prieš didinant įrenginių skaičių.
Jei įmonė jau žino, kokius duomenis nori rinkti ir kokią problemą spręsti, kitas žingsnis – pasirinkti tiekėją ir įvertinti ryšio, įrenginių bei jų valdymo poreikius.



