- Mobilusis ryšys
„Mobiliojo ryšio vartotojas apie tinklą dažniausiai susimąsto tik tada, kai jis pradeda veikti ne taip, kaip norėtųsi. Tačiau tam, kad važiuodami galėtume naudotis navigacija, klausytis muzikos ar naršyti internete, turi vykti daug procesų, kurių žmogus net nepastebi. Telefonas juda, keičiasi jo ryšio taškas, o tinklas turi užtikrinti, kad vartotojas dėl to neprarastų ryšio.“
Telefonas važiuoja, o tinklas turi suspėti paskui jį
Kelionės metu telefonas nėra prisijungęs prie vienos bazinės stoties visam laikui. Judėdamas jis nuolat vertina aplink esančių bazinių stočių signalą, o tinklas parenka, prie kurios stoties įrenginiui geriausia prisijungti.
„Svarbu ne tik tai, kad žmogus turėtų signalą vienoje konkrečioje vietoje. Jam reikia, kad ryšys išliktų važiuojant iš vienos vietos į kitą. Jeigu žmogus Vilniuje pradeda naudotis navigacija ir važiuoja į Klaipėdą, tinklas turi pasirūpinti, kad ryšys būtų sklandžiai perduodamas iš vienos bazinės stoties kitai“, – aiškina A. Strolia.
Gali pasirodyti, jog užtikrinti gerą ryšį užtenka vieno iš pažiūros logiško žingsnio: tiesiog pastatyti daugiau bazinių stočių. Tačiau tinklas veikia ne taip paprastai.
„Dažnai manoma, kad norint pagerinti mobilųjį ryšį užtenka pastatyti daugiau bazinių stočių. Tačiau vien stočių skaičiaus nepakanka – kiekviena jų turi ribotą talpą, todėl svarbu, kiek vartotojų vienu metu gali aptarnauti konkreti stotis ir kiek duomenų ji gali perduoti. Tam didelę reikšmę turi dažnių spektras: kuo platesnį spektrą turime, tuo daugiau duomenų galime perduoti vienu metu ir tuo daugiau vartotojų aptarnauti.“
Štai kodėl svarbus ne tik bazinių stočių skaičius, bet ir tai, kokius dažnius jos naudoja. Pasak A. Strolios, „Telia“ savo 5G tinklą nuo pat pradžių vystė dviem sluoksniais: 3,5 GHz dažnis buvo skirtas didesnei spartai ir talpai, o 700 MHz dažnis – platesnei aprėpčiai. Toks sprendimas leido dar tinklo paleidimo dieną 5G ryšiu aprūpinti apie 80 proc. Lietuvos gyventojų, o šiandien jis pasiekiamas maždaug 95 proc. Lietuvos teritorijos.
Paprastai tariant, dažniai lemia ne tik ryšio aprėptį, bet ir tinklo talpą. Žemesni dažniai leidžia mobiliajam ryšiui pasiekti didesnę teritoriją, o aukštesni suteikia daugiau tinklo pajėgumų ten, kur vienu metu naudojasi daug žmonių. Kuo tinkamiau derinami skirtingi dažniai, tuo efektyviau veikia mobiliojo interneto tinklas tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse.
Geras ryšys gali būti ir vidury miško
Tuo pačiu mobiliojo ryšio kokybė ne visada suprastėja tolstant nuo miesto. Kai kuriose atokesnėse Lietuvos vietovėse internetas gali veikti net greičiau nei miesto centre.
„Vienas tokių pavyzdžių – netoli Januliškio, Labanoro girios teritorijoje, veikianti „Telia“ bazinė stotis. Tokia stotis reikalinga ne vien šalia esančių gyvenviečių gyventojams – ji padeda užtikrinti ryšio vientisumą didelėje miško teritorijoje, kur žmonės keliauja, grybauja, važiuoja dviračiais ar leidžiasi į žygius. Kitaip tariant, bazinės stotys atokesnėse vietose reikalingos tam, kad žmogus, išvažiavęs iš miesto, nepritrūktų ryšio vos tik pasikeitus aplinkai.“
Tai reiškia, kad net ir viduryje girios 5G ryšio greičio pakanka be trikdžių stebėti tiesiogines sporto transliacijas, skambinti artimiesiems vaizdo skambučiais, dalintis nuotraukomis socialiniuose tinkluose ar klausytis muzikos bei žiūrėti vaizdo įrašus „YouTube“.
A. Strolia akcentuoja, kad miestuose tinklo pajėgumais vienu metu naudojasi daugiau žmonių, todėl kai kuriose atokesnėse vietovėse mobilusis internetas gali veikti ne prasčiau, o kartais net ir gerokai efektyviau nei miesto centre.
„Kai mobilusis ryšys veikia gerai, žmogus apie jį tiesiog negalvoja. Būtent tai ir yra pagrindinis kokybiško tinklo požymis“, – sako „Telia“ tinklo vadovas.
