Viešojo transporto salone moteris naudojasi nešiojamuoju kompiuteriu prie lango. Ant gretimos sėdynės padėtas krepšys, fone matyti kiti keleiviai ir vaizdas už lango.

Naršymas ir pokalbiai su DI turi savo kainą

Kaip skaitmeninis vartojimas prisideda prie CO₂ pėdsako?

Viešojo transporto salone moteris naudojasi nešiojamuoju kompiuteriu prie lango. Ant gretimos sėdynės padėtas krepšys, fone matyti kiti keleiviai ir vaizdas už lango.

4 min. skaitymo

2026-11-18
Galvodami apie savo CO2 pėdsaką žmonės dažniausiai prisimena keliones automobiliu, skrydžius ar namų šildymą, tačiau vis didesnę kasdienybės dalį sudaro ir nematomas skaitmeninis vartojimas.

Nuotraukų saugojimas debesijoje, vaizdo įrašų žiūrėjimas, muzikos klausymas, navigacija ar dirbtinio intelekto (DI) naudojimas reiškia duomenų perdavimą, apdorojimą ir saugojimą, kuriam reikia energijos. „Telia Lietuva“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė akcentuoja, jog augant duomenų kiekiams vis svarbesnis tampa klausimas, kaip juos perduoti ir apdoroti sunaudojant kuo mažiau energijos.

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS
  • Augant DI naudojimui ir duomenų kiekiams, didėja duomenų centrų energijos poreikis, todėl vis svarbesnis tampa efektyvus ryšio tinklų ir duomenų centrų veikimas.

  • Tvarumas duomenų centruose priklauso ne tik nuo serverių – svarbų vaidmenį atlieka aušinimo sistemos, elektros tiekimo infrastruktūra, tinklo įranga ir energijos vartojimo valdymas.

  • Efektyvi infrastruktūra padeda mažinti poveikį aplinkai – atsinaujinanti energija, efektyvios aušinimo sistemos ir pakartotinis šilumos panaudojimas leidžia aptarnauti augančius duomenų kiekius sunaudojant mažiau energijos.

  • Prie tvaresnio technologijų naudojimo gali prisidėti kiekvienas – verta mažiau laiko leisti naršant socialiniuose tinkluose, atsakingai naudoti DI įrankius, rinktis tik reikalingą vaizdo kokybę ir reguliariai peržiūrėti kaupiamus duomenis.

„Kai žiūrime vaizdo įrašą, siunčiame nuotrauką ar užduodame klausimą DI, atrodo, kad visa tai vyksta tiesiog mūsų telefone. Tačiau už kiekvieno tokio veiksmo slypi didelė infrastruktūra, kuri sunaudoja energiją. Kadangi duomenų kasmet perduodame vis daugiau, turime ieškoti būdų, kaip tą patį padaryti sunaudojant mažiau energijos. Todėl duomenų centrų ir ryšio tinklų efektyvumas tampa vis svarbesnis.“

„Telia Lietuva“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė
Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė

Pasak jos, vertinant technologijų poveikį aplinkai svarbu žiūrėti į visą grandinę – nuo įrenginio ir ryšio tinklo iki duomenų centro, kuriame informacija apdorojama ir saugoma.

Duomenų kiekiai sparčiai auga

Sparčiai augant DI naudojimui, didėja ir duomenų centrų elektros energijos poreikis. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) vertinimu, visas informacinių ir ryšių technologijų (ICT) sektorius, apimantis įrenginius, ryšio tinklus, duomenų centrus ir jų gamybą, per metus sunaudoja apie 941 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o jo bendras anglies pėdsakas siekia apie 780 mln. tonų CO2 ekvivalento.

Čia išsiskiria ypač sparčiai augantis didžiųjų debesijos infrastruktūros teikėjų, tokių kaip „Amazon Web Services“, „Microsoft Azure“ ir „Google Cloud“, duomenų centrų elektros energijos poreikis, kurį lemia vis plačiau diegiami DI sprendimai ir didėjantys skaičiavimo pajėgumų poreikiai.

Kasdien generuojamų duomenų kiekiai sparčiai auga. Prie to prisideda ne tik socialiniai tinklai ar vaizdo platformos, bet ir debesijos paslaugos bei sparčiai populiarėjantys DI įrankiai.

„Technologinės pažangos stabdyti nereikia ir turbūt neįmanoma – svarbiau pasirūpinti, kad jos augimas būtų kuo efektyvesnis. Kai perduodamų ir saugomų duomenų kiekiai didėja, kiekvienas sprendimas, leidžiantis tam pačiam duomenų kiekiui sunaudoti mažiau energijos, tampa vis reikšmingesnis. Todėl tvarumas duomenų centruose prasideda ne nuo mažesnio duomenų naudojimo, o nuo efektyvesnės infrastruktūros.“

„Telia Lietuva“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė

Duomenų centro efektyvumas – tai ne tik serveriai

Didelė dalis skaitmeninių paslaugų „užkulisių“ vyksta duomenų centruose. Čia saugomi ir apdorojami vartotojų duomenys, veikia debesijos paslaugos, interneto svetainės ir įvairios skaitmeninės platformos.

Duomenų centro energijos poreikį sudaro ne vien serverių darbas. Elektros reikia ir aušinimo sistemoms, elektros tiekimo infrastruktūrai, tinklo įrangai bei kitoms sistemoms, užtikrinančioms nepertraukiamą veikimą. Todėl vertinant duomenų centro efektyvumą svarbu stebėti visą jo veikimo grandinę.

„Svarbu, kaip efektyviai valdoma visa infrastruktūra – nuo elektros energijos vartojimo ir aušinimo iki įrangos panaudojimo. Kuo tiksliau galime matuoti energijos sąnaudas ir matyti, kur ją galime naudoti efektyviau, tuo daugiau duomenų galime aptarnauti neaugindami energijos vartojimo tokiu pačiu tempu.“

„Telia Lietuva“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė

Pavyzdžiui, „Telia“ duomenų centruose naudojama 100 proc. iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra. Taip pat Vilniaus rajone „Telia“ stato naują 26 mln. eurų vertės duomenų centrą, pirmąjį Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje, kurio projektas sertifikuotas tarptautiniu „BREEAM“ tvarumo sertifikatu. Jame bus naudojama tik iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra, o ant pastato ir šalia jo įrengtos saulės elektrinės per metus turėtų pagaminti apie 1 GWh elektros.

Centre bus siekiama nešvaistyti ir serverių išskiriamos šilumos: ją planuojama panaudoti karštam vandeniui ir tiekti aplinkiniams verslams ar šilumos tinklams. Tuo metu efektyvios aušinimo sistemos padės sunaudoti mažiau elektros energijos.

Vilniaus rajone „Telia“ statomo naujo duomenų centro vizualizacija

Ką galime padaryti patys?

Nors didžiausią energijos suvartojimo augimą šiandien lemia sparčiai besiplečiantys duomenų centrai ir DI sprendimai, prie tvaresnio technologijų naudojimo gali prisidėti ir kiekvienas vartotojas. A. Žėkienė atkreipia dėmesį, kad reikšmingą dalį interneto srauto sudaro vaizdo turinio transliacijos, socialinių tinklų naudojimas ir nuolat augantis duomenų kiekis.

„Atsakingas technologijų naudojimas nereiškia, kad turime jų atsisakyti visai. Svarbiau sąmoningai įvertinti savo įpročius ir pagalvoti, ar visada naudojamės jomis tikslingai. Kiekvienas internete praleistas laikas, peržiūrėtas vaizdo įrašas ar DI sugeneruotas turinys reikalauja skaičiavimo resursų ir energijos.“

„Telia Lietuva“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė

Anot jos, tvaresni skaitmeniniai įpročiai prasideda nuo paprastų sprendimų:

Nors vieno žmogaus pokyčiai atrodo nedideli, milijonų vartotojų mastu jie gali reikšmingai sumažinti duomenų perdavimo ir apdorojimo poreikį.

„Kaip ir kitose tvarumo srityse, svarbiausias yra ne vienas konkretus veiksmas, o kasdieniai įpročiai. Kartais didžiausią naudą duoda ne technologinis sprendimas, o paprastas pasirinkimas mažiau laiko praleisti prie ekranų ir daugiau jo skirti bendravimui su artimaisiais ar veikloms už skaitmeninės erdvės ribų“, – teigia A. Žėkienė.

  • Norisi išbandyti save? Priimk 24 val. iššūkį!

    • Nustatyk nespalvotą telefono ekrano režimą: mažiau spalvų – mažiau dirgiklių.

    • Išjunk pranešimus – ypač tuos, kuriuos siunčia programėlės, o ne žmonės.

    • Išbandyk tikrą žadintuvą – taip liks mažiau priežasčių žvilgtelti į telefoną prieš miegą, o ryte nebebus pagundos naršyti.

Atsisiųsk „Mano Telia“ programėlę

Greita ir patogu – jau šiandien valdyk savo ryšio paslaugas vienoje vietoje

Nuskaitykit QR kodą ir atsisiųskite programėlę