- Saugumas ir privatumas
Gavus įtartiną ar nelaukiamą elektroninį laišką, svarbiausia visada pasitikrinti laiško temą ir siuntėją. Taip pat atkreipti dėmesį, ar laukeliuose „To“ ir „CC“ yra daugiau adresatų, kurių nepažįstate. Dažnai tai išduoda, kad laiškas nėra patikimas. Jeigu laiško siuntėjas, jame esančios nuorodos ar prisegti failai sukelia bent menkiausią įtarimą, jokiu būdu jų neatidarinėkite.
Nuo laiško iki užgrobto kompiuterio
D. Povilaitis pasakoja, kad fišingo (angl. phishing) tipo atakos, kai apgaulingi laiškai adresatus nukreipia į kenkėjiškas svetaines ar užgrobia kompiuterį panaudodami prisegtais dokumentais apsimetančius virusus, yra vienos seniausių ir labiausiai paplitusių. Norint nuo jų apsisaugoti, būtina nuolat išlikti budriems ir nepasiduoti emocijoms.
Piktavaliai labai dažnai elektroniniu paštu siunčia laiškus, kuriais raginama pasikeisti neva pavogtą elektroninės bankininkystės ar socialinių tinklų slaptažodį. Paspaudus laiške pridėtą nuorodą, žmogus nukreipiamas į iš pirmo žvilgsnio tikroviškai atrodančią svetainę, paprašančią suvesti dabartinius prisijungimo duomenis, kurie iškart patenka į sukčių rankas.
Aferistai taip pat siunčia neva dėl su pensijomis susijusių pakeitimų valstybinių institucijų adresuotus laiškus su pranešimo failu. Jį atsisiuntus, sukčiai gali įgyti aukos kompiuterio kontrolę.
Ką daryti atidarius kenkėjišką failą?
Jei įtariate, kad galėjote tapti sukčiavimo atakos auka, veikite nedelsdami.
Atjunkite įrenginį nuo interneto ir kitų tinklų.
Nedelsdami pakeiskite svarbiausių paskyrų slaptažodžius.
Patikrinkite aktyvias prisijungimo sesijas ir atsijunkite nuo nepažįstamų įrenginių.
Nuskenuokite kompiuterį ar telefoną antivirusine programa.
Atnaujinkite operacinę sistemą ir saugumo programas.
Informuokite IT specialistus arba paslaugų teikėją, jei naudojate darbo įrenginį.
Stebėkite banko ir kitų svarbių paskyrų veiklą.
Kaip apsaugoti paskyras nuo sukčių?
Norint apsisaugoti nuo tokių sukčiavimo schemų, vertėtų neatidarinėti jokių nuorodų ir dokumentų laiškuose, kuriuose gausu gramatinių klaidų ar pastebimos formatavimo problemos. Taip pat svarbiausiose paskyrose rekomenduojama įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą. Jei įmanoma, antrąjį žingsnį reikėtų susieti su papildomu patvirtinimo būdu, kuris padėtų užkirsti kelią neteisėtiems prisijungimams.
Ne mažiau svarbu naudojamame įrenginyje turėti antivirusinę programą ir reguliariai atnaujinti programinę įrangą. Tokie veiksmai padeda sumažinti riziką tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu.
D. Povilaitis taip pat pataria jokiu būdu nespausti nuorodų reklaminiuose elektroniniuose laiškuose. Užvedus pelės kursorių arba ilgiau palaikius pirštą ant nuorodos mobiliajame įrenginyje, galima iš anksto patikrinti, į kokį puslapį ji veda ir ar jo adresas sutampa su pranešimą siuntusios organizacijos ar įmonės pavadinimu. Tas pats galioja ir nuorodoms socialiniuose tinkluose.
