- Saugumas ir privatumas
Minint tarptautinę programuotojų dieną, specialistai atkreipia dėmesį, kad žinodami pagrindinius saugaus elgesio kibernetinėje erdvėje principus ir sulaukdami pagalbos iš labiau patyrusių artimųjų, senjorai nuo sukčių gali gintis lygiai taip pat sėkmingai.
Remiantis oficialiosios statistikos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje internetu naudojosi 55 % 65-74 m. amžiaus asmenų. Lyginant su ankstesniais metais, šis rodiklis pakilo net 9 procentiniais punktais, kas rodo, jog kasmet į interneto platybes pasineria vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Natūralu, jog stebėdami šias tendencijas paskui juos seka ir kibernetiniai sukčiai, randantys vis kūrybingesnių būdų pasinaudoti šiais asmeninis.
Kibernetiniai nusikaltėliai iš senjorų dažniausiai siekia pasisavinti arba finansus, arba asmeninius duomenis, kuriuos galėtų panaudoti kitiems nusikaltimams daryti ar parduoti. Tai atliekama bandant megzti pažintis socialiniuose tinkluose, viliojant į netikras elektronines parduotuves, apsimetant IT specialistais ir siunčiant apgaulingus elektroninius laiškus. Pagrindinis principas, siekiant apsaugoti pagyvenusius asmenis nuo tokio tipo nusikaltimų – ugdyti nepatiklumo jausmą skaitmeninėje erdvėje.
Tolimas giminaitis ar netikėtai aplankiusi meilė
Pasak D. Povilaičio, pastaraisiais metais senjorai, norėdami palaikyti ryšį su toli gyvenančiais artimaisiais ar stebėti, kaip auga jų anūkai, pamažu vis labiau įsilieja į „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų vartotojų gretas. Nors tai padeda kovoti su vienišumu ir aktyviau dalyvauti šiuolaikinės visuomenės gyvenime, vyresniesiems tai taip pat atveria ir tam tikrų rizikų.
„Sukčiai, susikūrę netikras anketas, apsimeta tolimais giminaičiais ar pažinčių ieškančiais priešingos lyties atstovais. Viskas prasideda nuo nekalto susirašinėjimu su senjoru, per kurį piktavalis stengiasi kuo greičiau užmegzti žmogišką ryšį. Vos tik tai įvyksta, aferistai sukuria istoriją apie patekimą į bėdą ir, žadėdami grąžinti, paprašo pervesti tam tikrą sumą pinigų arba patikėti elektroninės bankininkystės prisijungimus, kad tai galėtų padaryti patys. Geranoriški ir bendrauti norintys senjorai tai atlieka net nesusimąstydami ir vėliau nuo to nukenčia finansiškai“, – pasakoja specialistas.
Patekus į panašią situaciją, belieka kuo greičiau kreiptis į banką ir prašyti sustabdyti transakciją arba užblokuoti banko sąskaitą, tačiau labai dažnai tai būna per vėlu ir pavogtų lėšų susigrąžinti nebepavyksta. Pagrindinis būdas apsisaugoti nuo tokio tipo sukčiavimo – nepriimti nepažįstamų žmonių užklausų draugauti, neatrašinėti į jų žinutes, o svarbiausia – neatlikti jokių jų prašomų finansinių operacijų. Net jeigu toks prašymas socialiniuose tinkluose gaunamas iš artimųjų ar pažįstamų žmonių, vertėtų pirmiausia jiems paskambinti ir įsitikinti, kad jie iš tikrųjų to prašė.
Sąskaitą tuštinančios el. parduotuvės
Kitas sukčių pamėgtas būdas pasipelnyti iš pagyvenusių žmonių – netikros el. parduotuvės. Patraukdami dėmesį geromis kainomis soc. tinkluose ar internetinėse reklamose, nusikaltėliai senjorus nuvilioja į el. parduotuves primenančias svetaines, kurios pasisavina asmens ir mokėjimo kortelių duomenis. Ši informacija vėliau parduodama tamsiajame internete (angl. darknet) ir galiausiai panaudojama įvairioms nelegalioms veikloms.
Pašnekovo teigimu, tokias parduotuves gali išduoti kur kas žemesnės, nei rinkos, kainos, gramatinės klaidos prekių aprašymuose ir http://, o ne https:// prasidedantis internetinis adresas. Dėl šios priežasties apsipirkti patariama tik gerai žinomose internetinės prekybos svetainėse, o kylant abejonių – niekada nevesti mokėjimo kortelių duomenų ir rinktis mokėjimą pristatymo metu, kurio pasirinkimo nebuvimas taip pat gali išduoti apgaulę.
D. Povilaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad registruojantis į elektronines parduotuves ir kitus panašius internetinius puslapius yra svarbu nenaudoti savo elektroninio pašto slaptažodžio – perėmus el. pašto duomenis galima perimti visas vartotojo paskyras visose platformose, kuriose yra naudojama slaptažodžio priminimo funkcija.
Labai svarbu, kad senjorai suprastų, jog internete, kaip ir realiame pasaulyje, nėra nemokamų dalykų. Nemokami filmai, dovanos ar kelis kartus pigesnės prekės – visa tai tėra aferistų naudojama apgaulė, kuri ne tik nepadės sutaupyti, bet gali kainuoti ir visas santaupas. Būtent todėl vertėtų nespausti tokio tipų reklamų, skelbimų ir kitais būdais platinamų nuorodų. Kitaip tariant, kiekvienas paspaudimas internete turėtų būti pasvertas ir apgalvotas.
Nuo laiško iki užgrobto kompiuterio
D. Povilaitis taip pat ragina atkreipti dėmesį į el. pašto dėžutėje slypinčius pavojus. „Phishing“ tipo atakos, kai apgaulingi laiškai adresatus nukreipia į kenkėjiškas svetaines ar užgrobia kompiuterį panaudodami prisegtais dokumentais apsimetančius virusus, yra vienos seniausių ir labiausiai paplitusių. Norint nuo jų apsisaugoti, būtina nuolat išlikti budriems ir nepasiduoti emocijoms.
„Piktavaliai labai dažnai elektroniniu paštu siunčia laiškus, kuriais raginama pasikeisti neva pavogtą elektroninės bankininkystės ar socialinių tinklų slaptažodį. Paspaudus laiške pridėtą nuorodą, žmogus nukreipiamas į iš pirmo žvilgsnio tikroviškai atrodančią svetainę, paprašančią suvesti dabartinius prisijungimo duomenis, kurie iškart patenka į sukčių rankas. Aferistai taip pat siunčia neva dėl su pensijomis susijusių pakeitimų valstybinių institucijų adresuotus laiškus su prisegtukuose prisegtu pranešimo failu, kurį atsisiuntus sukčiai įgauna aukos kompiuterio kontrolę“, – atskleidžia ekspertas.
Norint apsisaugoti nuo tokių sukčiavimo schemų, vertėtų neatidarinėti jokių nuorodų ir dokumentų gramatinių klaidų turinčiuose bei blogai suformatuotuose laiškuose, o svarbiausiose paskyrose įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą. Jei įmanoma, antrą žingsnį reikėtų patikėti artimiesiems, kurie galėtų užkirsti kelią neteisėtiems prisijungimams. Taip pat labai svarbu, kad senjoro naudojamame įrenginyje reguliariai įdiegti antivirusinę programą ir atnaujinti programinę įrangą.
Kompiuterio užkrėtimo virusu ar užgrobimo atveju svarbu nepanikuoti ir nepasiduoti raginimams pervesti tam tikrą pinigų sumą ar atlikti kitas finansines operacijas. Tai niekada neduos norimo rezultato, todėl šios problemos sprendimą vertėtų iškart patikėti IT specialistams ar labiau pažengusiems artimiesiems.
Sukčiai taip pat buvo pasinaudoję ir „Telia“ įmonės vardu, bandydami išvilioti klientų asmeninius, elektroninės bankininkystės ar mokėjimo kortelių duomenis. Sukčiavimui buvo pasitelkti elektroniniai laiškai, kuriuose teigiama, kad paskutinė kliento sąskaitą faktūra buvo apmokėta du kartus ir kviečiama pateikti užklausą dėl pinigų grąžinimo.
D. Povilaitis primena, kad „Telia“ niekada neprašo pateikti banko kortelių duomenų ar slaptažodžių elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis, o grąžinimas už permokas būna atliekamas tiesiai į vartotojo banko sąskaitą arba išlyginant kito mėnesio sąskaitos balansą.
