- Saugumas ir privatumas
Kartais apgauti visai nesunku: tvarkingas laiškas, kelios įtikinamos nuotraukos ir dirbtinai kuriamas skubos jausmas – tiek dažnai ir pakanka. Be to, apgauti galite būti tiek kaip pirkėjas, tiek kaip pardavėjas.
Tad jei galvojate pirkti ar parduoti daiktą virtualiai, verta žinoti, kaip apsisaugoti internete, kai kažkas atrodo „ne visai taip“.
„Marketplace“ apgavysčių daugėja
Internetiniai sukčiai, nusitaikę į naudotų daiktų pirkėjus ir pardavėjus, darosi vis dažnesni – ir vis įtikinamesni.
Netikri skelbimai. Klaidingos mokėjimo nuorodos. Spaudimas bendrauti ne platformoje. Kenkėjiškos „kurjerių“ programėlės, apsimetančios siuntų sekimu. Taktikos skirtingos, tikslas tas pats: išvilioti pinigus ar asmens duomenis tapatybės vagystei ar pritaikyti fišingą.
Skaičiai iš GASA „Global State of Scams 2024“ tyrimo kalba patys už save:
Per 12 mėn. visame pasaulyje prarasta beveik 1,026 trilijono JAV dolerių dėl sukčių.
Tik 4 % nukentėjusiųjų atgavo pinigus.
Be to, F-Secure „Digital Moments 2025“ apklausa rodo: 83 % žmonių 2024 m. susidūrė su internetinėmis apgaulėmis. Manote, kad jus sunku apgauti? 43 % žmonių, kurie tikėjo atpažįstantys sukčius, vis tiek nukentėjo.
Tad jei ką nors perkate ar parduodate iš antrų rankų – laikas pasigaląsti instinktus.
Dažniausios „Marketplace“ sukčių taktikos
Žinoti, į ką atkreipti dėmesį, – pirmoji gynybos linija. Štai kokių gudrybių dažniausiai pasitaiko internetinėse prekyvietėse.
1. Apsimetėlis pirkėjas arba pardavėjas
Elementariausia schema: internetiniai sukčiai įkelia „per gerą, kad būtų tiesa“ skelbimą apie geidžiamą daiktą – dažnai su pavogtomis tikrų skelbimų nuotraukomis. Arba prisistato pirkėju, siūlančiu iškart apmokėti, jei tik sutiksite su jų „mėgstamu“ pirkimo būdu.
Įspėjamieji ženklai:
Kaina akivaizdžiai per žema.
Reklaminės „Stock“ (nuotraukų banko) tipo nuotraukos ir pernelyg bendri aprašymai.
Skuba: „Reikia parduoti šiandien / pirkti dabar“.
Prašymai persikelti bendrauti į SMS, „WhatsApp“ ar el. paštą.
2. Netikros apmokėjimo patvirtinimo žinutės
Internetiniai sukčiai siunčia suklastotas pavedimų ekrano nuotraukas arba „permoka“ ir prašo grąžinti skirtumą. Kiti teigia jau sumokėję ir prašo paspausti nuorodą „patvirtinti“ ar „atrakinti“ lėšas.
Ekrano nuotraukomis nepasikliaukite. Mokėjimą tikrinkite tik platformoje arba savo banke.
3. Kenkėjiškos „kurjerių“ programėlės
Vis dažniau naudojama apgaulė – nuorodos į tariamas pristatymo paslaugas. Pardavėjas (ar pirkėjas) atsiunčia nuorodą, neva reikia įsidiegti programėlę atsiėmimui suplanuoti ar siuntai patvirtinti. Iš tikrųjų įdiegiama kenkėjiška ar šnipinėjimo programėlė.
Patekusi į įrenginį, ji gali vogti prisijungimus, sekti žinutes ar net taikytis į banko programėles.
Neatidarinėkite nepažįstamų nuorodų ir neįsidiekite trečiųjų šalių programėlių iš pokalbių. Patikima apsaugos programėlė (pvz., „Telia Safe“) gali kenkėjiškas programėles sustabdyti dar prieš joms pridarant žalos.
4. Fišingas socialiniuose tinkluose
Internetiniai sukčiai dažnai veikia per tokias platformas kaip „Facebook“ ar „Instagram“. Jų taktika paprasta: greitai užmegzti kontaktą, sudaryti įspūdį, kad sandoris labai paprastas, ir išvilioti jus iš platformos saugumo ribų.
„Instagram“ atveju galite būti nukreipti į netikrus atsiskaitymų puslapius, kurie renka kortelių duomenis. „Facebook“ klesti apgaulingi pirkėjų profiliai su nuotraukomis, darbovietėmis ir netgi ne vienerių metų paskyros istorija.
Saugiau likti platformoje – tiek žinutėms, tiek mokėjimams. Apsisaugoti gali padėti ir programėlės, automatiškai atpažįstančios sukčiavimo svetaines (pvz., „Telia Safe“ turi naršymo apsaugą).
5. „Facebook Marketplace“ sukčiai
Internetiniai sukčiai „Facebook“ yra ypač aktyvūs. Dažniausi scenarijai:
Siūloma siųsti kurjeriu, bet pateikiama netikra siuntimo nuoroda ar kenkėjiškos programėlės nuoroda.
„Pervedžiau per „Facebook Pay“, jums tereikia paspausti čia“ – pridėta apgaulinga nuoroda.
Pirkėjas „skuba“ ir ragina bendrauti SMS ar „WhatsApp“, kur lengviau atsiųsti kenkėjiškas nuorodas.
Nauji profiliai be istorijos arba atvirkščiai – seni profiliai su vogtais įrašais.
Geriausia gynyba:
Viską derinti „Facebook“ ribose (žinutės, apmokėjimai).
Peržiūrėti profilio istoriją (dažnai įrašai neturi „patiktukų“, o nuotraukos būna pavogtos net iš žinomo asmens profilio).
Kainą lyginti su realia rinkos verte.
Jei kas nors prašo išeiti iš platformos – tai signalas sustoti.
Kuo iš tikrųjų rizikuojama?
Prarasti pinigai – tik dalis bėdos. Gali kilti ir daugiau problemų:
Tapatybės vagystė: turint vardą, adresą, telefoną, banko duomenis, galima pirkti jūsų vardu, imti paskolas ar perparduoti duomenis.
Įsilaužimas į įrenginį: kenkėjiškos programėlės ar nuorodos gali slapta veikti ilgai.
Ilgalaikės apgaulės: jūsų duomenys gali būti vėl naudojami ar parduodami kitiems sukčiams.
Sumanūs būdai saugiai pirkti naudotus daiktus
Vengti prekyviečių nereikia. Dažniausiai pakanka atidumo ir kelių taisyklių.
1. Laikykitės oficialių mokėjimų ir žinučių kanalų
Naudokite platformos siūlomus įrankius. Nereikia jokių trečiųjų šalių programėlių „pristatymui suplanuoti“ ar „mokėjimo patvirtinimui“.
2. Susitikite gyvai – saugiai
Seni geri būdai kartais patikimiausi. Atsiėmimas akis į akį rečiau baigiasi apgaule. Jei įmanoma, rinkitės viešą, apšviestą vietą.
3. Nespauskite neaiškių nuorodų
Tai galioja nuorodoms iš pokalbių, el. laiškų ar SMS – net jei jos atrodo susijusios su apmokėjimu, siuntimu ar tapatybės patvirtinimu. Likti pradinėje platformoje – tiesiog saugiau.
4. Nieko nesiųskite ir neatsisiųskite „šiaip sau“
Patikimos platformos neprašys diegti programėlių vien tam, kad patvirtintumėte sandorį ar pristatymą. Jei prašo ką nors parsisiųsti – beveik garantuotas signalas, kad tai apgaulė.
5. Sulėtinkite tempą ir pasitikrinkite smulkmenas
Ar profilio istorija ilgesnė ir nuosekli?
Ar nuotraukos neatrodo vogtos (gali pabandyti pasitikrinti ir per „Google“ vaizdų paiešką)?
Ar yra realių atsiliepimų (atsiliepimų gali būti daug, bet dažnai jie gali būti iš lygiai tokių pat netikrų profilių) ar bendrų pažįstamų?
Ar kaina atitinka realybę?
Jei viduje kirba abejonė – dažniausiai ne be reikalo. Tai ir yra pirmas atsakymas į klausimą, kaip apsisaugoti internete.
Įrankiai, kurie padeda pamatyti apgaulę dar prieš jai nutinkant
Ne viską įmanoma pastebėti plika akimi. Todėl verta turėti išmanią pagalbą, tokią kaip:
Naršymo apsauga – įspėja prieš atveriant nesaugias svetaines net ir netyčia paspaudus blogą nuorodą.
Apsauga nuo kenkėjiškų programų – blokuoja žalingas programėles ir failus, kol jie dar neįsitvirtino įrenginyje.
Apsauga atsiskaitant (bankininkystės apsauga) – padeda užtikrinti, kad mokėjimo langas tikras, o ne suklastotas.
Programėlių ir nuorodų tikrinimas – padeda atpažinti fišingą pokalbiuose ar SMS.
Su „Telia Safe“ visos šios funkcijos jus saugos vienoje programėlėje.
Įsidiegus „Telia Safe“, internetiniai sukčiai turi gerokai mažiau šansų.
Jei jau pakliuvote į sukčių pinkles, kyla klausimas,kur kreiptis dėl apgavystės internete. Nedelskite: nutraukite bendravimą su pardavėju / pirkėju, išsaugokite pokalbius, skelbimus, kvitus ir ekrano nuotraukas.
Užblokuokite mokėjimus: susisiekite su savo banku, užblokuokite kortelę ar pakeiskite prisijungimus.
Pakeiskite slaptažodžius: el. pašto, socialinių tinklų ir banko programėlių. Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą.
Nuskenuokite įrenginį: atlikite pilną patikrą su „Telia Safe“ ir pašalinkite rastas grėsmes.
Praneškite platformai – „Facebook“, „Instagram“ ar kitai skelbimų svetainei – kad užblokuotų sukčiaujantį profilį.
Praneškite atsakingoms institucijoms: policijai (112 ar internetu) ir kibernetinio saugumo specialistams (pvz., CERT/NKSC) – ypač jei buvo fišingo nuorodos ar kenkėjiškos programėlės.
Kurį laiką būkite gerokai budresni – sukčiai gali bandyti kartoti ataką ar naudoti jau gautus duomenis.
Atsargumas – jūsų geriausias filtras. Pasitikėkite nuojauta, neskubėkite, o „Telia Safe“ tegu papildomai dirba fone – kad naudoti daiktai nevirstų brangiomis pamokomis, o internetiniai sukčiai liktų be pasipelnymo.
