Komercinis 5G ryšys Lietuvoje – jau kitąmet. Kas iš to verslui?

  

„Telia“ pirmuosius 5G ryšio bandymus Lietuvoje atliko dar 2018 metais, realiai veikiančiame tinkle pasiekusi 1,8 gigabito per sekundę (Gb/s) spartos rekordą. Tačiau komercinėms 5G paslaugoms skirtų dažnių aukciono vis dar laukiama. Vos įsigijusi reikiamus dažnius, „Telia“ planuoja pradėti teikti 5G paslaugas, kurios pirmiausia bus orientuotos į verslą. Tad kokius permainų vėjus atpūs 5G?

Laukiama kaimynės sprendimo

5G ryšiui reikalingų dažnių iš 3,5 GHz dažnių diapazono aukcioną Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) planuoja paskelbti šių metų pabaigoje arba 2021-ųjų pradžioje – tai priklauso nuo derybų su Rusija. Nors Europa, JAV ir daugelis kitų šalių šį dažnį jau naudoja arba ketina naudoti 5G ryšiui, kaimynė jį priskyrusi karinėms reikmėms. Rusijos sprendimo dėl šios dažnių juostos naudojimo tikimasi sulaukti liepos pabaigoje. Nuo to ir priklausys, kaip ir kokį 5G ryšį galėsime turėti.

„Net jei kaimynė reikalaus laikytis griežtų apribojimų, yra kelios išeitys. Viena – naudoti kiek aukštesnį, 4,8 GHz dažnį. Tačiau jį 5G ryšiui naudoja tik pati Rusija, Kinija ir dar kelios Azijos šalys, taigi pasirinkę šį kelią iškristume iš Europos konteksto, o ir su įranga būtų kebliau. Antra išeitis – diegti ne judrųjį, o fiksuotą 5G ryšį. Tai reikštų, kad 5G paslaugas galėtume siūlyti stacionariose vietose, tokiose, kaip nutolę biurai, gamyklos, namai ir panašiai, o sparčiai interneto prieigai užtikrinti nereikėtų tiesti šviesolaidžio. Tačiau nebūtų galimybės judėti tarp stočių“, – paaiškina „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Jis pastebi, kad fiksuotas 5G ryšio paslaugas „Telia“ jau teikia Suomijoje ir jos išties pasiteisino. Fiksuotu 5G ryšiu Suomijoje naudojasi tiek privatūs klientai, tiek verslas, o apie 5,5 milijono gyventojų turinti šalis sunaudoja kone penkiskart daugiau mobiliojo interneto nei lietuviai.

Pokyčių ir inovacijų variklis

Lietuvos 5G ryšio plėtros gairėse numatyta, kad iki 2022 metų 5G ryšys turėtų būti įdiegtas bent viename iš penkių didžiausių miestų, o iki 2023-ųjų – visuose penkiuose. Iki 2025 metų ryšys turėtų būti įdiegtas miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose ir kituose magistraliniuose automobilių keliuose, valstybinės reikšmės magistralinėse geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose. Šioms gairėms Vyriausybė jau iš esmės pritarė pavasarį.

Visgi A. Šemeškevičius sako, kad 5G ryšio plėtra turėtų būti dar spartesnė. „5G ryšio Lietuvoje laukia ir žmonės, ir verslas. Kadangi mobiliojo ryšio rinkoje vyksta aštri konkurencija, operatoriai dės visas pastangas, kad didžiulę spartą, nejuntamą vėlinimą ir užtikrintą talpą garantuojantis ryšys kuo greičiau taptų prieinamas didžiajai daliai vartotojų“, – teigia jis.

Prognozuojama, kad ši naujos kartos mobiliojo ryšio technologija per artimiausius kelerius metus taps pokyčių ir inovacijų varikliu. 5G aukščiausios kokybės ryšiu gatvėse bei pastatuose sujungs milijardus įrenginių ir pradės naują daiktų interneto erą, kuomet prie tinklo jungsis ne tik žmonės, bet ir automobiliai, robotai, gamyklų įrenginiai, įvairūs jutikliai ir kiti prietaisai, kurie gebės bendrauti tarpusavyje. Visa tai padės išplėsti ir patobulinti esamas paslaugas, kurti naujas idėjas ir verslo modelius, kurie iki šiol atrodė neįmanomi.