Kaip verslui laimėti technologijų lenktynes?

  • Verslas
2026-05-29
Prieš dešimtmetį skaitmenizacija daugeliui verslų vis dar buvo pasirinkimas. Pokyčiai buvo planuojami etapais, investicijos vertinamos atsargiai, o technologiniai sprendimai dažniausiai turėjo aiškią pradžią ir pabaigą.

Dabar lenktynių taisyklės nuolat kinta: įmonės vienu metu susiduria su DI proveržiu, geopolitiniu neapibrėžtumu, augančiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis ir painiu reguliavimu. Verslas priverstas reaguoti greičiau, nors aiškumo rinkoje dažnai yra mažiau, nei norėtųsi.

Ne atskiri technologijų departamentai, o visas verslas – nuo vadovų komandų iki darbuotojų – turi prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Nors dar visai neseniai DI atrodė kaip eksperimentas ar ateities tema, dabar jis tapo konkurencingumo klausimu. Jei įmonė neturi aiškios DI krypties, kyla stiprių abejonių, ar ji nepavėluos. Jei investuoja aktyviai, iškart klausiama, kokią realią vertę tai sukurs.

Kartu su technologine transformacija rinkoje vis stipriau juntama ir baimė atsilikti. Konsultacijų bendrovės „BCG“ atlikta apklausa atskleidė, kad 60 proc. vadovų jaučia valdybų spaudimą kuo greičiau diegti DI sprendimus, nors daugelis pripažįsta, kad organizacijose vis dar trūksta aiškumo, kaip šias technologijas integruoti į realius procesus ir ilgalaikę strategiją.

Panaši tendencija matoma ir tarp darbuotojų. Naujausias „Microsoft Work Trend Index“ tyrimas įvardija vadinamąjį „transformacijos paradoksą“. Darbuotojai jau pasirengę iš esmės keisti savo darbo būdą, tačiau organizacijų vertinimo sistemos, motyvaciniai modeliai ir nusistovėjusios darbo normos vis dar palaiko senąją tvarką. Kitaip tariant, technologijos juda greičiau nei verslo kultūra.

Daugelis organizacijų investuoja, nes negali sau leisti likti nuošalyje. Kai konkurentai viešai demonstruoja DI sprendimus, o rinkoje nuolat atsiranda naujų technologinių pažadų, neveikimas pradeda atrodyti kaip didžiausia rizika. Tačiau ilgainiui laimi tie, kurie sugeba pokytį paversti realia verte klientui ir verslui.

Europa šioje situacijoje vis dar ieško balanso. Viena vertus, nori išlikti konkurencinga globalioje technologijų rinkoje, kur JAV ir Kinija juda itin agresyviai. Kita vertus, Europa tradiciškai daugiau dėmesio skiria atsakomybei, duomenų apsaugai ir reguliavimui. Neatsitiktinai šiemet septynių didžiųjų Europos technologijų bendrovių – tarp jų ASML, „Siemens“, SAP ir „Nokia“ – vadovai viešai paragino ES supaprastinti DI reguliavimą, argumentuodami, kad pernelyg lėtas sprendimų priėmimas gali silpninti regiono konkurencingumą.

Tačiau kartu būtent pasitikėjimas tampa viena svarbiausių temų, kurias šiandien kelia pats verslas. Naujausi tyrimai Jungtinėje Karalystėje rodo, kad DI naudojimas organizacijose auga sparčiau nei visuomenės pasitikėjimas šiomis technologijomis. Klientams šiandien nebeužtenka vien pažangių sprendimų – jie nori aiškumo, kaip naudojami jų duomenys, kiek sprendimai yra skaidrūs ir kiek galima jais pasitikėti.

Vis ryškesnė tampa ir kibernetinio saugumo tema. Pastarieji metai parodė, kad didžiausios rizikos dažnai kyla ne dėl sudėtingų techninių atakų, o dėl žmogiškų klaidų, manipuliacijų ir informacinio neatsargumo. Todėl įmonės šiandien turi investuoti ne tik į sistemas, bet ir į organizacijos kultūrą, darbuotojų sąmoningumą bei gebėjimą atpažinti rizikas.

Vis dėlto būtent tokiais laikotarpiais dažniausiai gimsta didžiausi pokyčiai. Pandemija privertė organizacijas per labai trumpą laiką persiorientuoti į nuotolinį darbą. Energetikos krizė paskatino ieškoti efektyvesnių veiklos modelių. Tikėtina, kad ir dabartinis DI bumo etapas paskatins verslą peržiūrėti procesus, kurie ilgą laiką buvo laikomi nejudinamais.

Lietuvos technologijų lyderiai konferencijoje „Telia Technology Day“ ne kartą dalijosi mintimi, jog technologijų lenktynes laimės ne pirmieji įsidiegę naujausius DI sprendimus. Pranašumą įgis organizacijos, gebančios technologijas integruoti taip, kad jos iš tiesų keistų sprendimų priėmimą, darbo procesus ir klientų patirtį, o ne liktų dar vienu eksperimentu prezentacijose.

Skaitmeninė transformacija reikalauja nuolatinio prisitaikymo prie aplinkos, kurioje technologijos keičiasi greičiau, nei organizacijos spėja persitvarkyti. Todėl svarbiausias verslo konkurencinis pranašumas tampa ne pats technologijų greitis, o gebėjimas išlaikyti aiškią kryptį nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis.

Susiję straipsniai

Daugiau apie verslą
Verslas
2026-01-21

Kompiuterių ir elektronikos kainas šiemet kels ne antroji pensijų pakopa, o dirbtinis intelektas. To priežastis – sparčiai brangstanti operatyvioji atmintis (RAM), kuri dar visai neseniai buvo laikoma vienu pigiausių kompiuterių komponentų.

Nuo Marijono priklauso, kokius išmaniuosius įrenginius galės įsigyti žmonės. Į jo sferą patenka televizoriai, kompiuteriai, planšetės, išmaniųjų namų sprendimai ir sveikatingumo įrenginiai. Jo darbas – nuolat ieškoti inovacijų, lankytis parodose ir bendrauti tiesiogiai su gamintojais. Radęs įdomų produktą, jis koordinuoja visą jo kelią pas klientus.
Marijonas Baltušis
Verslas
2026-04-29

Praėję metai „Telia Lietuva“ tapo istoriniais: pajamos pirmą kartą perkopė pusės milijardo eurų kartelę, o EBITDA priartėjo prie 200 mln. eurų ribos. Šie pasiekimai tiesiogiai konvertuojasi į akcininkų grąžą – bendrovė gegužę ketina išmokėti rekordinius 81,6 mln. eurų dividendus.

Daina užtikrina, kad paslaugoms būtų pritaikyta teisinga kaina, žmonės laiku gautų atlyginimus, o įmonei netrūktų lėšų stabiliai augti, investuoti ir kurti dar daugiau vertės klientams. Uždarusi skaičių lenteles, ji nusikelia pasaulį, kuriame karaliauja gamta, judėjimas ir ramybė. Ji visą gyvenimą sportuoja, o jau daugiau nei dešimtmetį puoselėja sodybą, kur atranda pusiausvyrą – tą pačią, kurią kasdien palaiko ir „Telia“ finansuose.
Daina Večkytė
Verslas
2026-04-17

Startuoliams sudėtingiausia – pereiti nuo produkto prie realios rinkos. Kaip integruoti savo sprendimus ir įvertinti jų pritaikomumą, padeda „Telia Scale-Up Bootcamp“ dirbtuvės – per kelias dienas jos leidžia sumažinti riziką ir greičiau pasiekti realias verslo galimybes.

Remigijus ir jo komanda kuria bei prižiūri daugiau nei 70 ryšio produktų ir paslaugų. Būtent jis paverčia idėjas realiais įrankiais, kuriuos naudoja klientai. Pavyzdžiui, Remigijaus komanda sukūrė daiktų interneto (angl. IoT) platformą, kuri leidžia verslams patiems lengvai valdyti šimtų ar tūkstančių įrenginių ryšį vienoje vietoje.
Remigijus Brasius

Atsisiųsk „Mano Telia“ programėlę

Greita ir patogu – jau šiandien valdyk savo ryšio paslaugas vienoje vietoje

Nuskaitykit QR kodą ir atsisiųskite programėlę