- Verslas
Reputacijos kirčiai
Reputacija verslui vis dažniau reiškia ne tik klientų atsiliepimus apie įmonę, bet ir tai, ar įmonė geba užkirsti kelią technologiniams trikdžiams, kurie gali stabdyti įmonės veiklą. Patikimas ryšys, rezervinis elektros tiekimas, dubliuota IT infrastruktūra, kuri pasirūpintų atsarginiais komponentais ir paslaugų perjungimu, kibernetinio saugumo disciplina – tai biudžeto eilutės, kurios lemia įmonės įvaizdį.
Anot Aurimo Žlibino, jei nors viena grandis pažeidžiama, reputacinė žala gali būti neproporcingai didelė: sutrikęs klientų aptarnavimas, prastovos, neįvykdyti įsipareigojimai. Todėl biudžete tikslinga numatyti ne tik investicijas, bet ir testavimo grafiką: incidentų pratybas, atkūrimo laikų patikrinimus, tiekėjų ir partnerių patikimumo vertinimą.
„Kai sutrikimas įvyksta, jau būna per vėlu derėtis, reikia, kad sistemos pradėtų veikti kuo greičiau, o tai gali išpūsti kaštus. Todėl planuojant biudžetą, svarbu numatyti sprendimus, kurie padėtų užtikrinti automatinį veiklos tęstinumą: rezervuotą ryšį, atsargines duomenų saugyklas, infrastruktūros apsaugą nuo kenkėjiškų veiksmų, reguliarų atsarginių kopijų kūrimą, taip pat darbuotojų mokymus ir aiškius procesus incidentų metu.“
Jis taip pat pabrėžia žmogiškųjų klaidų įtaką įmonės reputacijai. Pavyzdžiui, duomenų nutekėjimas gali įvykti, kai darbuotojai išsineša informaciją išeidami iš įmonės, arba kai duomenimis pasidalijama neleistinais kanalais. Tokiais atvejais neužtenka techninių priemonių, reikia parengti vidines taisykles ir periodiškai organizuoti mokymus darbuotojams.
Reguliavimo vertė
Pastaraisiais metais įsigaliojusios Europos Sąjungos direktyvos TIS2 ir DORA iš esmės pakeitė tai, kaip įmonės turi vertinti savo duomenų saugumą, veiklos tęstinumą ir tiekimo grandinių valdymą.
„Reguliavimas nėra uždaras įmonės reikalas. Jei įmonės partneris ar tiekėjas neatitinka saugumo standartų, tai tampa ir jos atsakomybe. Kol kas šį efektą labiau jaučia didžiosios įmonės, kurios dirba su tarptautiniais partneriais, tačiau mažesnėms organizacijoms taip pat vertėtų įsivertinti savo brandą, suplanuoti, kiek lėšų reikės tiekėjų audito, sertifikavimo ar patikimumo vertinimo veikloms, procesų stiprinimui ir dokumentacijai“, – teigia A. Žlibinas.
Jis pastebi, kad tiekimo grandines veikiantis reguliavimas keičia rinkos kultūrą. Įmonės pradeda glaudžiau bendradarbiauti, dalintis informacija apie rizikas ir kartu ieškoti sprendimų. Anot „Telia“ verslo klientų vadovo, reguliavimas neturėtų būti suvokiamas kaip papildoma našta – tai verčiau galimybė stiprinti savo procesus, peržiūrėti turimas IT sistemas, atlikti procesų inventorizaciją.
IT – verslo plėtros variklis
Verslo augimas neatsiejamas nuo įmonės technologinės brandos. Pasak A. Žlibino, didesnius šansus sėkmingai plėtrai turi tos įmonės, kurios IT skyrių nuo pat pradžių įtraukia į kiekvieno strateginio verslo pokyčio planavimą.
„Verslo augimą dažnai stabdo būtent planavimo atotrūkis tarp verslo vystymo ir IT komandų. Įmonės, kurios naujas iniciatyvas rengia tik verslo pusėje, o IT skyrių įtraukia paskutinėje fazėje, neretai susiduria su techniniais apribojimais, papildomais kaštais ar užsitęsusiais terminais. Vienas dažniausių scenarijų – kai projektas turi startuoti po savaitės, o paskutinę minutę informuoti IT specialistai atsako, kad tam reikia mėnesio.“
Tas pats principas gali būti taikomas ir planuojant investicijas į technologinius sprendimus. Šie turėtų būti tiesiogiai siejami su strateginiais tikslais: naujų produktų kūrimu, klientų aptarnavimo tobulinimu, įėjimu į naują rinką ar naujų paslaugų linijų diegimu. Tokia taktika būtų itin naudinga vidutinio dydžio įmonėms, kurios nori augti, bet neturi aiškios IT plėtros strategijos.
Dirbtinio intelekto spąstai
Vienas pirmųjų žingsnių siekiant didesnio veiklos efektyvumo – organizacijos revizija. Vadovai turėtų reguliariai peržiūrėti, kokios sistemos iš tiesų naudojamos, kurios paseno ar dubliuoja funkcijas. Tokia analizė neretai atskleidžia, kad dalis sprendimų nebeatitinka įmonės poreikių, o jų palaikymas kainuoja daugiau už suteikiamą naudą.
„Kasmet daugelis įmonių paprasčiausiai tęsia ankstesnę strategiją, nes taip buvo įprasta. Tačiau siekiant dirbti efektyviau, vadovai turėtų klausti, ar jų organizacija vis dar veikia taip, kaip prieš trejus metus, ir kurie procesai galėtų būti automatizuoti.“
Renkantis dirbtinio intelekto sprendimus, A. Žlibinas pataria įvertinti, kokiose srityse jis galėtų kurti realią pridėtinę vertę įmonei, o kur – būtų tik dar vienas papildomas įrankis. Dirbtinis intelektas gali puikiai veikti tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo sprendimuose ar duomenų analitikoje, bet taikant jį be tikslo, sukuriamas priešingas efektas – dar labiau švaistomi resursai.
„Efektyvumo didinimas turėtų būti nuolatinis procesas. Organizacijos, kurios nuosekliai peržiūri savo veiklos procesus, įprastai greičiau prisitaiko prie pokyčių rinkoje, geriau išnaudoja darbuotojų kompetencijas ir pasiekia didesnius klientų pasitenkinimo rodiklius. Vadovas turi formuoti efektyvumo kultūrą: skatinti ieškoti naujų sprendimų, kelti klausimus, revizuoti procesus, o ne tiesiog tęsti tai, kas įprasta“, – pabrėžia Aurimas Žlibinas.
