Dirbant su didelio ir kritinio masto infrastruktūra, tinklo inžinerija primena kūrybišką ir adrenalino kupiną detektyvinį tyrimą.
Tinklo paslaugų architektas T. Grinevičius šį darbą prilygina laikrodžio mechanizmui, kur tinklo inžinieriai – lyg tarpusavyje sukibę dantračiai.
Jei viena detalė užstrigs – sustos visas mechanizmas. Todėl kiekvienas komandos narys turi gerai suprasti ne tik savo sritį, bet ir kaip veikia visa grandinė. Ryšys, o tiksliau – paslaugos, gali nustoti veikti dėl daugybės įvairiausių priežasčių, tačiau pačių elektromagnetinių bangų plika akimi juk nematome. Tad sprendimus kartais tenka priimti pasikliaujant nuojauta, paremta sukaupta patirtimi. Tinklo gedimų narpliojimas reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir savotiško filosofinio požiūrio.
Pasaulinis tyrimas ant tinklo inžinieriaus sofos
T. Grinevičius tikina: tinklo inžinieriai mėgsta iššūkius. „Būna, kad ieškodami klaidos šaltinio randame – ne taip kaip turėtų veikia techninė įranga. Tuomet jaučiame pareigą gamintojui parodyti, kad jų sprendimas taisytinas. Ir, žinoma, pasitaiko, kad to pripažinti jie nenori“, – sako jis.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – brangaus flagmano telefono klaida, kuri pasireikšdavo tik itin specifinėmis aplinkybėmis. Nors skambučiai veikdavo, internetas lėtėdavo, o klientai nesuprasdavo, kodėl brangus įrenginys veikia prastai. Kad įrodytų, jog priežastis slypi ne „Telia“ tinkle, o gamintojo įrenginyje, tinklo inžinierių komanda žingsnis po žingsnio atkūrė vartotojų elgesį ir surado retą klaidos pasireiškimo scenarijų. Beliko įtikinti gamintoją, kad to ištaisymas – jų rankose.
Tuomet keli iš užsienio atvykę gamintojo atstovai mūsų kolegos namuose ant sofos savaitę testavo įvairius scenarijus. Galiausiai jiems patiems pavyko užfiksuoti trukdį ir nusiųsti įrodymus į centrinę būstinę – problema buvo pašalinta, o naudą, tikėtina, pajuto daug šio įrenginio vartotojų visame pasaulyje.
Milijonai žiūrovų ir naktinės migracijos į debesį
Kai televizijos žiūrovai gegužės vakarą įsitaiso stebėti „Eurovizijos“ finalo, televizoriaus ekrane jie tikisi pamatyti sklandžią ir kokybišką transliaciją. Retas susimąsto, kiek daug ir kokių sudėtingų technologinių procesų tuo metu vyksta užkulisiuose.
Šiųmetinio konkurso transliacijos sėkmė buvo labai svarbi „Telia“ viešosios debesijos architektei Elenai Kondratei. Jai teko ypatinga užduotis – prieš pat „Euroviziją“ perkelti pagrindines nacionalinio transliuotojo platformas į viešąją debesiją.
LRT atlieka itin svarbią visuomeninę funkciją, o peržiūrų pikų metu, pavyzdžiui, per „Euroviziją“, auditorijos srautai labai išauga. Todėl, norint užtikrinti maksimalią kokybę ir pasiekiamumą, tradicinę serverių infrastruktūrą buvo pasirinkta keisti viešosios debesijos sprendimais. Projektuodami sistemą turėjome iki smulkmenų perprasti transliuotojo specifiką: kaip kuriamas turinys, kokie komponentai užtikrina jo patekimą į interneto svetainę ar TV eterį. Migracijos procesas vyko pačiame pasiruošimo „Eurovizijos“ transliacijoms įkarštyje. Žinojome, kad net menkiausia programinė klaida ar vėlavimas reikštų daugybės žiūrovų nusivylimą.
Sėkminga dainų konkurso finalo transliacija įrodė, kad pasirinkta debesijos architektūra atlaiko didžiausią peržiūrų piką – 60 tūkst. vartotojų užklausų per sekundę. Tačiau, anot specialistės, norint nestandartinius sprendimus tokio masto organizacijoms įgyvendinti iš pirmo karto, būtinas pasiruošimas, kompetencija ir patirtis. „Tai nuolatinė kūryba ir bandymai. Ruošiant sudėtingas architektūras ne kartą teko naktis praleisti virtualiose ir fizinėse laboratorijose, gaudant netikėtus programinės įrangos netikslumus ir ieškant alternatyvių kelių“, – pasakoja ji.
Ekspertė tikina: darbas su viešosios debesijos platformomis visada įdomus, nes jame galima pažinti įvairiausių Lietuvos ir užsienio įmonių virtuvę – nuo didžiausių prekybos, logistikos bendrovių iki energetikos gigantų. O kadangi projektai dažnai peržengia vienos šalies ribas, darbas tarptautinėje komandoje leidžia dalintis techninėmis žiniomis ir mokytis iš užsienio kolegų.
Kaip tinklo inžinieriai gaudo telefoninius sukčius?
T. Grinevičius pasakoja, kad dešimtmečiais telekomunikacijų industrija veikė tarpusavio pasitikėjimo principu. Tačiau ilgainiui atsirado nesąžiningų užsienio partnerių, praleidžiančių pelningą sukčių srautą. Piktavaliai dažnai veikia iš šalių, kur teisėsauga jų nepasiekia, ir apsimeta bankais, paštu, policija ar pačiu operatoriumi. Kadangi sukčiavimui panaudojamos telefonijos ir SMS paslaugos, „Telia“ tinklo inžinieriams tai – rimtas profesinis iššūkis. Jis reikalauja gilaus technologinio, komercinio ir reguliavimo paslaugų aspektų išmanymo, nes reikia keisti dešimtmečiais nusistovėjusius industrijos principus.
Eksperto teigimu, per pastaruosius metus, „Telia“ tinklo inžinieriams bendradarbiaujant su valstybės institucijomis ir kitais šalies operatoriais, buvo sukurtos ir sklandžiai įdiegtos kelios naujo tipo apsaugos nuo telefoninių sukčių. „Tai tarsi nematoma gynybinė siena aplink Lietuvą. Kadangi visi tinklai susiję, šie sprendimai turi veikti vieningai pas visus operatorius – jei sukčių skambutis ar SMS žinutė pralįs bent pas vieną, jų tikslas bus pasiektas. Būtinas ir subtilus technologinis įdirbis, nes apsauga turi veikti nepastebimai ir neriboti legalių vartotojų veiksmų“, – aiškina T. Grinevičius.
Technologijų lenktynės: kodėl čia niekada nebus nuobodu?
Skirtingas tinklo inžinerijos sritis vienija nuolatinis technologijų vystymasis. Monotonija, anot pašnekovų, neegzistuoja, nes nauji sprendimai neatsiranda tuščioje vietoje – technologijas reikia integruoti į jau veikiančias ekosistemas.
Viešosios debesijos architektė E. Kondratė pabrėžia, kad tinklo inžinerijos sritis yra itin pažangi, o sprendimai čia keičiasi labai sparčiai. „Kartais pakanka vos kelių mėnesių, kad tam tikra įranga ar programiniai sprendimai jau būtų pasenę, nes gamintojai nuolat pasiūlo kažką naujo. Pavyzdžiui, dabar visą aplinką stipriai keičia sparčiai dirbtinis intelektas (DI). Turime susitaikyti su mintimi, kad po penkerių metų mes tikriausiai naudosime visiškai kitas technologijas nei šiandien“, – sako specialistė.
T. Grinevičius atkreipia dėmesį į DI – jis vis geriau išmano telekomunikacijų sritį ir padeda kasdieniuose procesuose, tačiau visiško tinklo valdymo patikėti jam negalima. „Kai DI valdomos sistemos taps neatsiejama kasdienio darbo dalimi, žmogaus kontrolė, kritinis mąstymas ir gilus technologinis sistemų bei paslaugų veikimo supratimas taps dar aktualesni. Net ir pažangiausios technologijos nėra apsaugotos nuo sutrikimų, todėl visada reikės specialistų, gebančių diagnozuoti problemas ir atkurti sistemų veikimą“, – teigia jis, neabejodamas, kad net ir pažangiausios technologijos šioje srityje žmonių visiškai nepakeis.
Žvelgdamas į priekį, T. Grinevičius pažymi, kad telekomunikacijų sektoriaus laukia dar glaudesnis darbas su DI ir gilesnis procesų automatizavimas debesijoje. Kartu ateina ir visiškai naujos ekosistemos: skraidantys objektai, dronai bei oro erdvės stebėjimas. „Gali būti, kad ateityje tinklas veiks ir kaip radaras – jis bus dangaus stebėjimo ekosistemos dalis. Inžinieriams tai atvers dar nepatirtas profesines galimybes“, – tvirtina jis.
