- Karjera
„Jei mano karjera būtų knyga, tai vadintųsi „Linksmieji kalneliai“, – juokiasi geros nuotaikos nestokojanti Gretė Dainevičiūtė. Su Grete kalbamės apie požiūrį, reikalingą norintiems augti Telia, ir įspūdžių pilną klientų aptarnavimo kasdienybę skambučių centre.
Kaip prasidėjo tavo kelias Telia?
Atėjau čia 2023 metų gegužę. Prieš tai dirbau kitur, bet jaučiau, kad man trūksta veiklos. Nebenorėjau tiesiog sėdėti ir „atbūti“ darbe reikiamas valandas. Troškau vietos, kurioje galėčiau augti, mokytis, sužinoti daugiau – tiek apie darbą, tiek apie save pačią.
Ar pirmos savaitės buvo tokios, kokių tikėjaisi?
Atvirai sakant – ne. Pamenu net pagalvojusi, dėl ko aš čia atėjau. Mokymai buvo intensyvūs, informacijos daug, viskas nauja. Savo nerimą išsakiau vadovei: gal šis darbas ne man? Bet ji per šį sunkų laikotarpį tarsi mane vedė už rankos ir tikino, kad netrukus bus lengviau. Ir iš tiesų – greitai ėmiau jausti, kaip man patinka bendrauti su klientais, atrasti su jais ryšį.
Dabar pati dirbu su naujokais ir nieko nuo jų neslepiu. Pasakau, jog pradžioje bus nelengva, bet tai – normalu. Svarbiausia – ne viską atsiminti, o išmokti rasti informaciją ir nebijoti klausti. Man ir pačiai pradžioje buvo sunku prašyti pagalbos. Vis atrodė, kad trukdau. Bet labai greitai pastebėjau, kad čia visi geranoriškai padeda vieni kitiems.
Kas šiame darbe sunkiausia?
Ne visi skambinantys klientai būna geros nuotaikos, bet dažniausiai žmonės tiesiog nori būti išgirsti. Kai jie pasijunta suprasti, situacija greitai pasikeičia.
Bet ir mes esame žmonės. Kartais tiesiog norisi to vieno „auksinio skambučio“ – kai jauti, kad kitame laido gale klientas tau nusišypso, padėkoja. Tai labai praskaidrina dieną.
Prie komandos psichologinės gerovės stipriai prisideda mūsų gerovės ambasadorė. Tai darbuotoja, į kurią visi gali kreiptis tiek dėl darbo, tiek dėl asmeninių klausimų. Kartais užtenka pokalbio su ja ar kelių jos įžvalgų, kad situacija pasidarytų aiškesnė ir lengviau valdoma.
Kaip klostėsi Tavo karjeros kelias Telia?
Du metus dirbau kontaktų centro konsultante. Kai išėjo mano vadovė, pagalvojau – gal verta pabandyti man užimti šią poziciją. Tačiau tuomet atsakymas buvo, kad turiu dar šiek tiek paaugti. Tą ir padariau, o vėliau gavau paskatinimą pabandyti sudalyvauti naujoje atrankoje. Ji man buvo sėkmingas ir dabar esu klientų aptarnavimo komandos vadovė Panevėžyje.
Šis pokytis buvo ir smagus, ir nelengvas. Dar neseniai savo kolegoms buvau viena iš jų, o šiandien jau esu kitoje pusėje. Tame buvo privalumų – jau pažinojau savo komandą, kas jiems patinka, kaip su jais bendrauti. Tačiau teko išmokti kitaip duoti grįžtamąjį ryšį, kitaip matyti situacijas. Man padėjo paprastas dalykas – veiksmas. Leidau sau ieškoti savo kaip vadovės kelio, bandyti, klysti, ir iš viso to – mokytis.
Žvelgiant atgal, kas labiausiai padėjo užaugti iki vadovės?
Tai žmonės. Pavyzdžiui, vadovė, kuri paskatino mane išbandyti save vadovaujančiose pareigose. Kolegos, į kuriuos galėjau kreiptis įvairiais klausimais. Mentorė, kuri padėjo man pradžioje.
Padėjo ir tai, kad šioje organizacijoje žmonės nuoširdžiai skatinami tobulėti. Siūlomi vidiniai mokymai bei galimybės derinti studijas su darbu. Ir pati, būdama jau vadovė, dar tęsiau pasirinktus mokslus.
Be to, yra daug vidinių karjeros galimybių. Pavydžiui, kas savaitę gauname karjeros naujienlaiškius. Savo darbuotojus taip pat skatinu išbandyti save kandidatuojant į įvairias vidines pozicijas. Net jei nepasiseks, kiekvienas pokalbis dėl darbo sudaro galimybes pamatyti save naujai, atrasti savybių ir įgūdžių, kurių kasdienybėje nespėjame pastebėti. Bet visgi svarbiausia yra norėti pačiam.
Kaip apibūdintum savo komandą šiandien?
Tai bendruomenė. Panevėžio biuras nėra didelis, todėl ryšys tarp žmonių labai jaučiamas. Mes bendraujame ne tik darbo klausimais: švenčiame gimtadienius, kartu minime kitas progas. Turime įvairaus amžiaus kolegų iš pačių įvairiausių vietovių, bet domimės vieni kitais ir randame visiems patinkančių veiklų.
Be to, bendraujame taip, kad darbe nebūtų baimės pasakyti, ką iš tiesų manai, paklausti keisto klausimo ar suklysti. Sąmoningai pasirinkome kurti žmogiškus ryšius ir tokią darbo vietą, į kurią mums visiems norėtųsi ateiti kiekvieną rytą.
Kaip dirbate su naujai atėjusiais kolegomis, kad jie jaustųsi drąsiau?
Nuo pirmos dienos stengiamės, kad žmonės nesijaustų vieni. Supažindiname su komanda, skatiname visus kolegas prie naujai dirbančių žmonių prieiti ir pakalbinti, paklausti, kaip sekasi. Net ir trumpas pokalbis per pertrauką labai padeda.
Todėl su visais stengiuosi bendrauti paprastai – be sudėtingų žodžių, be „atstumo“. Taip, kaip pati norėčiau, kad bendrautų su manimi. Tiek aš, tiek kiti kolegos mielai atsakome į visus klausimus – juk pati buvau pradedančiojo pozicijoje ir puikiai pamenu, kiek daug informacijos čia yra. Visko žinoti neįmanoma.
Ką pasakytum žmogui, kuris svarsto išbandyti save klientų aptarnavimo srityje?
Dirbti čia – tai būti nuolatiniame pokyčių sūkuryje. Tokioje vietoje galima kasdien išmokti kažką naujo apie produktus, apie žmones, o taip pat ir apie save. Juk kiekvienas pokalbis su klientu, kiekviena profesinė patirtis mus augina.
Todėl svarstantiems dirbti klientų aptarnavimo specialistais, siūlau pabandyti. Blogiausiu atveju – suprasite, kad ne jums. Tačiau geriausiu – atrasite kryptį, kurioje galite realizuoti savo norą bendrauti, veikti, išlikti smalsiu. Čia visada laukiame empatiškų, drąsių žmonių. Juk tokiems patinka „Linksmieji kalneliai“: vieną dieną viskas sekasi puikiai, o kitą – nutinka visų mūsų susitelkimo ir išmonės reikalaujančios situacijos. Tame ir yra visas įdomumas!
