Neįprastai maža kaina dažnai yra pirmasis sukčiavimo ženklas.
Skubūs pasiūlymai ir riboto laiko akcijos dažnai naudojami neapgalvotiems sprendimams paskatinti.
SMS apie siuntas reikėtų vertinti atsargiai ir visada patikrinti informaciją papildomai.
Prieš perkant verta patikrinti pardavėjo reputaciją ir atsiliepimus.
Apsiperkant internetu saugiau naudoti el. bankininkystę arba atskirą debetinę kortelę, o ne pagrindinę kasdien naudojamą kortelę.
Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
„Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi tuo, kad per šventinių nuolaidų laikotarpį krenta net pastabiausių žmonių budrumo lygis. Tomis dienomis dažniausiai laukiame bent keleto siuntinių, intensyviai sukame galvą, ką padovanoti artimiausiems savo žmonėms bei vaikomės geriausių kainų, norėdami sutilpti į turimą biudžetą. Ir blogiausia, jog net tobulai mokėdami atskirti kenkėjiškus laiškus ir nesąžiningas elektronines prekyvietes, nesame saugūs – Lietuvoje ir kitose šalyse daugėja žinomų e. parduotuvių, kuriose programišių kodas galimai ne vieną savaitę nepastebimai savinasi mokėjimo kortelių duomenis“, – įspėja „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.
Saugokis kenkėjiškų laiškų ir SMS žinučių antplūdžio
Dažniausiai apgavikai aukas bando suvilioti žinomų prekių ženklų išpardavimais netikrose e. parduotuvėse arba pasinaudoti tuo, kad prieš šventes nekantriai laukiame pranešimų apie į vietinį pašto skyrių ar paštomatą atvykusių siuntų.
Pavyzdžiui, prieš pastaraisiais metais išgarsėjusią Vienišių dieną, minimą lapkričio 11 d., į šlamšto aplanką patekusių laiškų kiekis ūgtelėjo dešimt kartų daugiau, lyginant su spalio 11 d. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad el. pašto dėžutės filtrai ne visada pajėgūs atskirti kenkėjišką turinį, todėl pavojingi sukčių laiškai gali būti įsimaišę tarp tikrų nuolaidų pasiūlymų ir pranešimų.
Labai panašios tendencijos pastebimos ir SMS žinučių kanale. SMS žinutėse jie praneša apie neva gautą dovaną, pristatytą siuntą ar papildomą mokestį už pristatymą ir ragina paspausti nuorodą.
„Nusikaltėliams darbą smarkiai palengvina tai, kad šventiniu laikotarpiu turime daug rūpesčių ir dėl to būname mažiau pastabūs. Juk tuo metu iš tiesų laukiame ne vienos siuntos, o dovanoms dažnai ieškome geriausios kainos.
Todėl svarbu neatidarinėti įtartinų nuorodų ir vadovautis paprasta taisykle: jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, verta sustoti ir skirti kelias minutes papildomai patikrai.“
Ekspertas pabrėžia, kad už internetu įsigytas prekes atsiskaitoma arba iš anksto pačioje elektroninėje parduotuvėje, arba kurjeriui įteikus siuntą. Nei siuntų bendrovės, nei žinomos kompanijos niekada žmonėms nesiųs SMS žinučių su mokėjimo reikalaujančiomis nuorodomis.
Paspaudus ant tokių nuorodų, jos gali nukreipti į apgaulingą puslapį arba į įrenginį įdiegti kenkėjišką programinę įrangą. Tokiais atvejais žmonės neretai praranda mokėjimo kortelių, interneto banko ar kitų paskyrų duomenis.
Jeigu kyla abejonių dėl siuntos, visuomet palygink SMS pateiktą informaciją su ta, kurią gavai iš pardavėjo elektroniniu paštu.
Žinomas vardas negarantuoja saugumo
Anksčiau netikras e. parduotuves dažnai išduodavo tokie požymiai kaip prastas dizainas, gramatinės klaidos ar neišverstas turinys. Šiandien situacija pasikeitė. Sukčiai investuoja į profesionalias svetaines, kokybiškus vertimus ir reklamą socialiniuose tinkluose bei paieškos sistemose.
Vienas dažniausių ženklų, kad patekai į netikrą e. parduotuvę, yra neįprastai mažos kainos. Jei dauguma prekių kainuoja 20–50 proc. pigiau nei kitose parduotuvėse, verta papildomai pasidomėti pardavėju.
Taip pat verta suklusti, jei parduotuvė:
turi labai mažai atsiliepimų;
sunkiai randama paieškoje;
nenurodo aiškių kontaktų;
ragina skubiai priimti sprendimą;
nuolat rodo pranešimus apie „paskutinius likusius vienetus“ arba „akcijos pabaigą po kelių minučių“.
Deja, apsaugos nuo sukčių pinklių šiandien nebegarantuoja nei žinomas vardas, nei ankstesnė sėkminga apsipirkimo patirtis. „Cybernews“ tyrėjai dar pernai aptiko, kad garsaus amerikiečių bokso prekių ženklo „Everlast“ e. parduotuvė galimai visą mėnesį buvo užkrėsta kenkėjišku kodu, kuris mokėjimo metu perimdavo banko kortelės duomenis ir juos persiųsdavo į programišių valdomą „Telegram“ kanalą.
„Apie įsilaužimą dažnai nenutuokia net patys e. parduotuvės valdytojai, tad ką kalbėti apie programavimo ir kibernetinio saugumo žinių neturintį pirkėją, kuriam prieš pirkimą nėra paprastų būdų pasitikrinti, ar elektroninė prekybos vieta yra apkrėsta.
Todėl geriausias būdas apsaugoti lėšas savo sąskaitose – vengti atsiskaityti debetine arba kreditine banko kortele ir mokėjimui rinktis elektroninę bankininkystę ar tokias gerą vardą turinčias platformas, kaip „PayPal“. Šios sistemos paprastai reikalauja dviejų žingsnių autentifikacijos ir duomenų apsikeitimui su serveriu naudoja šifruotą ryšį, kas smarkiai apsunkina jautrios informacijos perėmimą.“
5 Telia patarimai saugiam apsipirkimui internete
„Telia“ specialistai prieš kiekvieną mygtuko „Pirkti“ paspaudimą internetinėje erdvėje rekomenduoja atlikti penkis paprastus žingsnius, kurie padės apsisaugoti nuo didžiosios dalies pavojų.
1. Apsiperkant Lietuvoje, venk atsiskaitymo kortele, rinkis elektroninę bankininkystę.
Norint vogti pinigus iš tavo kortelės, sukčiams pakanka ilgojo kodo – vardas, pavardė, CVV ir kiti papildomi jos duomenys nėra būtini.
2. Apsipirkimui užsienio e. parduotuvėse turėk atskirą debetinę mokėjimo kortelę.
Pirkiniui reikalingą sumą į ją persivesk tik prieš pat mokėjimą ir stenkis joje palaikyti tik nedidelį lėšų likutį. Jei yra galimybė ir parduotuvė priima – naudok vienkartines korteles.
3. Visada patikrink atsiliepimus apie e. parduotuvę oficialiose platformose.
„Google“ ir „Trustpilot“ puslapiuose e. prekybos platformos gali gauti patvirtinimą apie savo veiklos rimtumą ir sąžiningumą, o puslapio kūrėjai nuolat aktyviai dirba, atskleisdami sukčių sukurtas elektronines parduotuves ir šalindami netikrus atsiliepimus.
4. Nespausk nuorodų jų nepatikrinus.
Užvedus pelės kursorių ar ilgiau pirštu palaikius ant nuorodos, galima pamatyti į kokį puslapį iš tikrųjų veda minėta nuoroda ir ar jo adresas sutampa su pranešimą siuntusios kompanijos pavadinimu. Tas pats galioja ir nuorodoms į socialinius tinklus.
5. Nepasiduok spaudimui pirkti.
Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, stabtelėk ir skirk kelias minutes papildomai patikrai. Skubėjimas yra vienas pagrindinių sukčių ginklų.
Ką daryti, jei tapai sukčių auka?
Jei netyčia paspaudei apgaulingą nuorodą ir iššokusiame internetiniame puslapyje pateikei savo mokėjimo kortelės ar bankininkystės duomenis:
Nedelsiant susisiek su savo banku.
Stebėk paskyrų ir sąskaitų aktyvumą.
Užblokuok mokėjimo kortelę.
Kreipkis į policiją.
