Ant kompiuterio klaviatūros padėtas mažas raudonai baltas įspėjamasis kūgis su užrašu „CAUTION“. Vaizdas simbolizuoja perspėjimą apie galimą IT ar saugumo problemą.

Ką reikėtų žinoti apie asmens duomenų apsaugą internete?

Kas slypi už slapukų ir kitų naršymo stebėjimo priemonių

Ant kompiuterio klaviatūros padėtas mažas raudonai baltas įspėjamasis kūgis su užrašu „CAUTION“. Vaizdas simbolizuoja perspėjimą apie galimą IT ar saugumo problemą.
Europos Sąjungos reguliuojančios institucijos, gindamos vartotojų interesus, siekia griežčiau riboti trečiųjų šalių galimybes kaupti asmens duomenis. „Firefox“ ir „Safari“ naršyklės naudotojų įrenginiuose trečiųjų šalių slapukų jau nebediegia, o „Google Chrome“ jų atsisakyti ketina kitais metais.
Pagrindinės įžvalgos
  • Trečiųjų šalių slapukai gali būti naudojami jūsų pomėgiams, interesams ir naršymo įpročiams analizuoti.

  • Net ir mažėjant slapukų naudojimui, vartotojų veikla internete toliau stebima pasitelkiant pikselius, žymas ir kitas sekimo technologijas.

  • Privatumo nustatymų peržiūra ir atsakingas sutikimų valdymas padeda geriau kontroliuoti, kokie jūsų duomenys renkami internete.

„Telia“ kibernetinio saugumo eksperto Dariaus Povilaičio teigimu, slapukų (angl. cookies) naudojimo nustatymai yra viena iš priemonių, padedančių apsaugoti vartotojų privatumą internete. Patys slapukai yra techninė priemonė, leidžianti interneto svetainėms teisingai funkcionuoti ar trečiosioms šalims kaupti ir grupuoti tam tikrą naršymo sesijos informaciją, įskaitant tam tikrus duomenis apie patį interneto vartotoją. Pavyzdžiui, trečiųjų šalių rinkodaros tikslais naudojami slapukai suteikia galimybę sekti vartotojo veiklą internete ir taip surinkti informaciją apie jo amžių, lytį, gyvenimo būdą, pomėgius, dominančias temas, produktus ir paslaugas.

„Tai leidžia sudaryti anoniminį, tačiau neretai išties informatyvų vartotojo profilį, kuris gali būti labai naudingas e. komercijos bendrovėms ir reklamdaviams. Jiems toks vartotojų profiliavimas suteikia galimybę tikslingiau reklamuoti savo produktus ir paslaugas.

Sutikdamas su atitinkamų slapukų naudojimu vartotojas iš esmės duoda leidimą interneto puslapio savininkams ar trečiosioms šalims fiksuoti jo veiklą internete. Pažymėtina, kad ne visi slapukai yra naudojami rinkodaros tikslais. Dalis jų gali būti grynai techninio pobūdžio ir padėti užtikrinti sklandų interneto svetainės veikimą.“

Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas

Vartotojų sekimui pasitelkiami nauji įrankiai

Girdėdamos vartotojų nepasitenkinimą ir abejones bei jausdamos ES reglamentavimo spaudimą didžiosios technologijų kompanijos ir pačios juda link to, kad trečiųjų šalių slapukai jų platformose nebūtų naudojami. Kai kuriose naršyklėse trečiųjų šalių slapukai nebėra naudojami, o kitose išnyks jau artimiausiu metu.

„Savo privatumą branginantiems gyventojams tai, žinoma, yra gera žinia. Visgi manyti, kad nelikus galimybių naudoti trečiųjų šalių slapukų internete būsime visiškai „nematomi“ būtų naivu. Jau dabar rinkodaros paslaugų bendrovės interneto vartotojų veiklos sekimui naudoja kitus inovatyvius metodus – pavyzdžiui, interneto puslapyje užkraunamas žymas arba pikselius, o taip pat vadinamuosius švyturėlius, kurie tam tikrą vartotojo veiklą internete fiksuoja ultragarsu siunčiamais signalais“, – pasakoja D. Povilaitis.

Į duomenų apsaugą nereikėtų numoti ranka

Anot eksperto, tikėtina, kad ateityje tarp skaitmeninių rinkodaros technologijų kūrėjų ir vartotojų asmens duomenų apsaugą užtikrinti siekiančių teisėkūros bei reguliuojančių institucijų tęsis savotiškas katės ir pelės žaidimas – vartotojų veiklą internete stebėti siekiantis verslas stengsis ieškot teisiniame reglamentavime esančių spragų, pilkųjų zonų ar remsis naujomis technologijomis, kurios plėtojamos greičiau, nei kuriami jas reguliuojantys įstatymai. Savo ruožtu įstatymų kūrėjai sieks neatsilikti ir kurti asmens duomenų apsaugai palankesnę teisinę aplinką.

„Visgi labai svarbu, kad vartotojai patys žinotų savo teises ir rūpintųsi savo asmens duomenų apsauga. Tam reikia išsiugdyti įprotį skaityti interneto svetainių, programėlių ar socialinių tinklų platformų naudojimo sąlygas, aklai nesutikti su visais siūlomais automatiniais nustatymais, o rinktis palankiausius privatumui ir duomenų apsaugai.

Be abejo, dar svarbiau pasirūpinti įvairiais patikimais kibernetinio saugumo sprendimais, kurie padeda apsisaugoti nuo bandymų pavogti jautrius duomenis – pavyzdžiui, bankinių kortelių informaciją.“

Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas
„Microsoft“ prisijungimo patvirtinimo ekranas išmaniajame telefone. Rodomas prašymas patvirtinti prisijungimą naudojant „Microsoft Authenticator“ programėlę.

Galiausiai, svarbu nepamiršti, kad internete tyko išties nemažai pavojų, todėl visuomet reikia būti budriems, neatidarinėti įtartinų, iš nežinomų siuntėjų gautų nuorodų, įsitikinti, kad e. parduotuvės, kuriose ketinama apsipirkti, yra patikimos ir turi reikiamus saugumo sertifikatus, el. pašto apsaugai naudoti 2FA, mokėjimams Lietuvoje – mokėjimus per finansines įstaigas, o mokant kreditine kortele – vienkartines virtualias kreditines korteles Anot D. Povilaičio, tik saugodamiesi patys internete galime jausti užtikrintai.

  • Pasiūlymas

    Naršyk saugiau su Telia Safe programėle

    • Naršymo ir duomenų apsauga

    • VPN ir slaptažodžių tvarkyklė

    • Net 20 saugumo funkcijų

    Su „Telia“ 5G planais – 3 įrenginių paketas pirmus 2 mėn. nemokamai

    Telia Safe reklaminis vaizdas. Centre šviečiantis violetinis skydo simbolis su užrašu „Telia Safe“, fone pavaizduoti kompiuterio, planšetės ir telefono ekranai. Viršutiniame dešiniajame kampe rožinis apskritimas su tekstu „2 mėn. nemokamai“.

Atsisiųsk „Mano Telia“ programėlę

Greita ir patogu – jau šiandien valdyk savo ryšio paslaugas vienoje vietoje

Nuskaitykit QR kodą ir atsisiųskite programėlę