- Karjera
Europos Komisija 2023-uosius paskelbė Europos įgūdžių metais, taip pasirengdama vienai didžiausių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo akcijų istorijoje. Toks aktyvus profesinių kompetencijų temos akcentavimas visos Europos mastu išduoda, kad padėtis darbo rinkoje sparčiai artėja link kritinės. Akivaizdu, kad dalį dabartinių profesijų pakeis įsibėgėjanti pramonės automatizacija. Dėl to kai kurioms profesijoms informacijos ir ryšių technologijų (IRT) srityje reikia naujų įgūdžių, o skaitmeninės kompetencijos tampa vis svarbesnės tiek profesiniame, tiek kasdieniame gyvenime.
Šiuo metu trūksta ne tik duomenų analitikų ir kitų šiuolaikinių specialistų, tačiau didelė dalis darbingo amžiaus europiečių neturi net elementarių IT įgūdžių. Siekiant lengviau prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkoje ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, ES stengiasi atkreipti visų suinteresuotų pusių dėmesį.
Kaip keičiasi darbo rinka?
Šiuo metu gyvename pasaulyje, kuriame susikerta senosios ir naujosios kartos pramonės, todėl dažnai nepastebime tikrojo revoliucijos masto. Maisto prekių parduotuvėse vis dar turime galimybę atsiskaityti tiek savitarnos, tiek kasininkų aptarnaujamose kasose, o perskaityti naujausias žinias galime ir naujienų portaluose, ir laikraštyje. Vis dėlto tai nesitęs amžinai ir dalis profesijų neišvengiamai liks tik istorijos vadovėliuose.
Parduotuvės be darbuotojų, savavaldžiai sunkvežimiai, sandėliuose prekes į lentynas kraunantys robotai ir kitos technologijos, kurios šiandien dar tik yra ankstyvoje bandymo fazėje, galiausiai ištobulės ir taps rinkos standartu. Tačiau šių technologijų pakeisti darbuotojai staiga niekur nedings ir turės rasti užsiėmimą.
Turint galvoje, kad, „Sodros“ duomenimis, populiariausia profesija Lietuvoje yra vilkiko vairuotojas ir jos atstovų skaičius yra netoli 100 tūkstančių, nėra abejonių, jog nesiimdami veiksmų ateityje susidursime su iššūkiais.
Darbo rinkos persiorientavimą į skaitmeną liudija ir profesinio socialinio tinklapio „LinkedIn“ statistika. Tarp greičiausiai augančių profesijų Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose didžiosiose Europos valstybėse atsidūrė augimo rinkodaros vadovai, kibernetinio saugumo specialistai, debesijos kompiuterijos inžinieriai ir kitos su moderniomis technologijomis susijusios pozicijos.
Kol kas ne viskas vyksta pagal planą
Europos Sąjunga jau ne vienerius metus investuoja į suaugusiųjų mokymąsi ir tai liudija daugybė jį skatinančių iniciatyvų. Pavyzdžiui, Europos komisijos priimtas „Įgūdžių paktas“ subūrė 1000 organizacijų, įsipareigojusių padėti kelti kvalifikaciją iki 6 milijonų ES gyventojų, o įgūdžių lavinimą finansuoja ir pagrindinė ES investavimo į žmones priemonė „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kurios biudžetas iki 2027 m. siekia net 99 milijardus eurų.
Nepaisant šių pastangų, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas ES kol kas nevyksta, kaip planuota. Darbuotojų įsitraukimas į minėtas programas ES labai nevienodas ir svyruoja nuo vos 7 proc. Rumunijoje iki 64 proc. Nyderlanduose, kai ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 m. apmokyti bent 60 proc. suaugusiųjų kasmet ir sukurti sąlygas įdarbinti 20 milijonų IRT specialistų.
Dar viena didelė problema – įtraukties trūkumas. Labiausiai kompetencijas ES linkę kelti ir taip itin aukštą kvalifikaciją turintys asmenys, tuo tarpu bedarbiai ir žemesnį išsilavinimą įgijusieji, kuriems nauji įgūdžiai būtų itin vertingi, dalyvauti įvairiuose mokymuose yra linkę net 40 proc. mažiau. Tad nenuostabu, kad 2021 m. Eurostato statistika piešia liūdną vaizdą – daugiau nei 40 proc. ES dirbančiųjų neturėjo net elementariausių skaitmeninių įgūdžių, o Lietuvoje tokių darbuotojų dalis buvo dar didesnė.
Mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe
Vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo iniciatyvoms, mobilizuojant visas suinteresuotas šalis – ES institucijas, šalių vyriausybes, socialinius partnerius, užimtumo tarnybas, mokymo paslaugas teikiančias įstaigas, o svarbiausia – pačius žmones.
ES siekia kurti mokymosi visą gyvenimą kultūrą, nes turimi duomenys rodo, kad 80 proc. žmonių, nesiekiančių kelti kvalifikacijos ar įgyti naujų įgūdžių, teigia nejaučiantys tokio poreikio. Šie kultūriniai poslinkiai itin reikalingi ateities darbo rinkoje, kurioje gebėjimai mokytis, spręsti problemas ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių yra vertinami labiau, nei turimos žinios. Taip pat įgūdžių, ypač susijusių su technologijomis, mokymas matomas kaip galimybė į darbo rinką sėkmingiau įsilieti tiems, kuriems nesusiklostė pirmoji karjera ar teko iš jos iškristi dėl sveikatos problemų ar vaiko priežiūros atostogų.
Dėmesys taip pat skiriamas didesnei įtraukčiai. Šiuo metu ES moterys sudaro mažiau, nei penktadalį, visų IT specialistų, o iš baigiančiųjų mokslo, technologijų, inžinerijos bei matematikos studijų programas jų yra tik trečdalis.
Taip pat visame žemyne diskutuojant apie pensinio amžiaus kėlimą vyriausybės skatinamos tai daryti kartu su specialiomis programomis, padedančiomis vyresnio amžiaus žmonėms išlikti konkurencingiems sparčiai besikeičiančioje ir besiskaitmenizuojančioje darbo rinkoje.
