- Verslas
Absoliuti dauguma naujai išrinktų politikų žada vystyti vienokius ar kitokius infrastruktūrinius projektus, tvarkyti šaligatvius bei vykdyti įvairias viešųjų paslaugų reformas, tačiau palyginus mažai dėmesio skyrė daiktų internetui (IoT), dirbtiniam intelektui (DI) ir savavaldžiam transportui.
Už šių technologijų slepiasi greitesnis susisiekimas, mažesni kamščiai ir net švaresnė aplinka, todėl ateityje jos didele dalimi nulems miestiečių gyvenimo kokybę ir miesto konkurencingumą. Ir svarbiausia, jog tai nėra skyrius iš futurizmo žurnalo – sąlygas mūsų patogumui įdarbinti DI ir į gatves išleisti pirmuosius autobusus be vairuotojų turime jau dabar.
Pasak jo, svarbiausia tai, kad dauguma šių sprendimų jau nėra tolima vizija. Technologijos, leidžiančios automatizuoti miesto procesus ir integruoti dirbtinio intelekto sprendimus, egzistuoja jau šiandien.
Keleivius veš kompiuteris
Dar prieš kelerius metus savavaldžiai autobusai daugeliui atrodė kaip mokslinės fantastikos elementas. Vis dėlto šiandien jie sparčiai artėja prie reguliaraus keleivių vežimo miesto maršrutais. Tokie miestai kaip Oslas, Ženeva ir Kronachas yra įgyvendinę autonominio transporto pilotinius projektus, o Edinburge savavaldžiai autobusai jau veža keleivius realiomis sąlygomis.
2023 metų gegužės 15 dieną Edinburge pradėjo kursuoti penki kompiuterių ir pažangių jutiklių valdomi autobusai. Jie važiuoja 23 kilometrų maršrutu ir per savaitę gali pervežti apie 10 tūkst. keleivių. Nors jų darbą vis dar prižiūri vairuotojas bei keleiviams padedantis autobuso kapitonas, šis projektas laikomas vienu pažangiausių savavaldžio viešojo transporto pavyzdžių pasaulyje.
Savavaldžių autobusų kūrėjai įsitikinę, kad šios vairuotojo neturinčios viešojo transporto priemonės keleiviams leis mėgautis greitesnėmis, patikimesnėmis bei daug saugesnėmis kelionėmis, kadangi jos padarys galą žmogiškoms klaidoms.
Tokiu būdu didinti viešojo transporto patrauklumą įmanoma jau su šiandieninėmis technologijomis, todėl savivaldybėms tereikia imtis iniciatyvos juos pritraukti į mūsų gatves. Tai padaryti galima palengvinus biurokratines kliūtis ir sukūrus palankią teisinę bazę tokio tipo autobusų bandymams bei eksploatacijai.
Technologijų eksperto teigimu, Lietuva turi ir kitą svarbų pranašumą – sparčiai vystomą 5G infrastruktūrą. Didelė sparta ir maža delsa yra būtinos autonominėms transporto sistemoms, kurios realiuoju laiku priima sprendimus remdamosi iš daugybės jutiklių gaunamais duomenimis.
Dirbtinis intelektas gali mažinti spūstis
Rinkiminių kampanijų metu didžioji dalis kandidatų į didžiųjų miestų merus pasisako už kovą su eismo spūstimis, pasitelkiant inžinerinius sprendimus ar esamo gatvių tinklo pertvarką. Tačiau šioje kovoje vis svarbesnį vaidmenį ima vaidinti duomenimis paremti DI ir IoT sprendimai.
Didelius eismo kamerų duomenų kiekius analizuojant dirbtinio intelekto algoritmais galima nustatyti eismo dėsningumus: kuriose gatvėse ir kuriuo metu susidaro didžiausios spūstys, o kur transporto srautai sumažėja.
Tokia informacija leistų optimizuoti šviesoforų darbą pagal realią situaciją. Pavyzdžiui, didesnio srauto kryptims būtų automatiškai suteikiamas ilgesnis žalio signalo laikas.
Dar didesnę naudą suteiktų realaus laiko analizė. Jei vienoje miesto dalyje įvyktų avarija ar susidarytų netikėta spūstis, DI sistema galėtų automatiškai koreguoti netoliese esančių sankryžų darbą ir padėti sumažinti papildomų spūsčių susidarymą.
Prie spūsčių mažinimo galėtų prisidėti ir išmani parkavimo sistema. Neseniai Lietuvoje pradėjusi veikti LPWA šeimos NB-IoT duomenų perdavimo technologiją leidžia stovėjimo vietų užimtumo jutiklius montuoti net požeminėse aikštelėse ar po grindiniu. Jie realiu laiku leistų matyti užimtas vietas bei programėlėje rezervuoti laisvas. Taip nebereikėtų gaišti laiko ir apkrauti gatvių visą amžinybę sukant ratus ir ieškant, kur pasistatyti automobilį.
Šiukšliadėžių skaitmenizacija
Dar viena problema, su kuria susiduria miestai – didėjantis šiukšlių kiekis. Nepaisant to, kad ją bandoma spręsti rūšiavimu ir perdirbimu, atliekų srautai miestuose tik auga. Tai ypač pastebima miegamuosiuose rajonuose nuolat matant perpildytus konteinerius.
Oslas ir kiti Europos miestai su šiuo iššūkiu kovoja privačiose ir viešose šiukšliadėžėse įmontuodami nedidelius ultragarsinius jutiklius. Naudodami energetiškai efektyvią NB-IoT ar kitą LPWA šeimos ryšio technologiją, jie be išorinio elektros šaltinio gali keletą metų nuolat perduoti informaciją apie konteinerių pripildymo lygį ir tokiu būdu padėti DI algoritmui parinkti optimaliausią šiukšlių išvežimo grafiką.
Taip išvengiama šiukšliadėžių perpildymo ir taupomi jų ištuštinimo kaštai. Atliekų kiekio informacija taip pat pasiekiama ir miesto gyventojams, kas prisideda prie jų sąmoningumo didinimo ir mažesnio vartojimo skatinimo.
Dalis sprendimų naudojami jau šiandien
„Telia“ IoT padalinio vadovo teigimu norint įdiegti visas šias inovacijas dar reikia laiko, visgi nemažai daiktų interneto sprendimų jau yra aktyviai naudojama.
Įmonės ir viešojo sektoriaus organizacijos diegia transporto stebėjimo sistemas, leidžiančias tiksliai fiksuoti maršrutus, generuoti kelionių ataskaitas, stebėti transporto priemonių eksploatavimą ir laiku planuoti techninę priežiūrą.
Taip pat naudojamos automatizuotos kuro apskaitos sistemos, integruojamos su degalinių atsiskaitymo sprendimais. Jos padeda taupyti administravimo laiką, mažina rankinio darbo poreikį ir leidžia efektyviau valdyti transporto išlaidas.
Ateities miestų vizija neapsiriboja vien savavaldžiais autobusais. Dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir pažangi ryšio infrastruktūra jau šiandien padeda spręsti realias problemas, o artimiausiais metais jų vaidmuo miestų gyvenime tik didės.
