Samdyti IT specialistą ar rinktis išorės partnerį?

Kainą lemia ne tik atlyginimas

  • Verslas
2026-09-08
IT specialistų trūkumas Europoje išlieka problema: Eurostato 2024 m. duomenimis, 57,5 proc. ES įmonių, kurios samdė arba bandė samdyti IT specialistus, susidūrė su sunkumais užpildydamos šias pozicijas. O pačių IT komandų atsakomybės per pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo. 

Jei anksčiau pagrindinis IT komandos uždavinys buvo pasirūpinti, kad technika ir sistemos veiktų, šiandien iš jos tikimasi kur kas daugiau – nuo kibernetinio saugumo ir debesijos sprendimų iki dirbtinio intelekto integracijos, skaitmenizacijos ir verslo atsparumo užtikrinimo. 

Todėl įmonėms tenka spręsti ne tik, kaip rasti IT specialistų, bet ir kitą klausimą – ar visas reikalingas kompetencijas racionalu kaupti savo komandoje. Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo Vaido Dominausko, vis dažniau tenka aiškiai atsiskirti, kurias IT funkcijas verta išlaikyti įmonės viduje, o kur išorės ekspertų įsitraukimas gali būti efektyvesnis. 

Pagrindinės įžvalgos
  • Vertinant vidinę IT komandą, svarbu atsižvelgti ne tik į atlyginimus, bet ir į specialistų paieškos, mokymų, sertifikavimo, įrankių bei pavaduojamumo kaštus. 

  • Išorės IT partneriai suteikia prieigą prie platesnio kompetencijų spektro, papildomų pajėgumų ir aiškių veiklos tęstinumo procesų. 

  • Strateginės IT žinios ir technologijų krypties formavimas turėtų likti organizacijos viduje, o specializuotas ar periodiškai reikalingas kompetencijas dažnai efektyviau gauti kaip paslaugą. 

Kodėl vidinei IT komandai reikia vis daugiau kompetencijų?

Per pastaruosius 10–15 metų IT funkcija organizacijose pasikeitė iš esmės. Šiandien vienam specialistui ar nedidelei komandai gali tekti rūpintis ne tik kasdiene IT infrastruktūros priežiūra, bet ir vis didesniu skirtingų technologinių sričių skaičiumi. 

Tarp jų – kibernetinis saugumas, debesijos sprendimai, duomenų apsauga, veiklos tęstinumas, skaitmenizacija, dirbtinio intelekto sprendimų integracija ir kitos sritys. Kiekvienai jų reikia ne tik bendro technologijų supratimo, bet ir nuolat atnaujinamų specifinių žinių. 

„Technologijos keičiasi greitai, todėl vienam IT specialistui kartais sunku suspėti su pokyčiais ir aprėpti visas organizacijai reikalingas sritis. Net ir labai patyręs darbuotojas negali vienodai giliai išmanyti visų technologinių krypčių. Todėl įmonės turi įvertinti, kokias kompetencijas joms būtina turėti nuolat, o kurias efektyviau pasitelkti pagal poreikį.“

Vaidas Dominauskas, „Telia“ verslo klientų vadovas

Dėl to dalis organizacijų renkasi visas reikalingas kompetencijas kaupti viduje ir samdo skirtingų sričių specialistus, o kitos strategines kompetencijas išlaiko savo komandoje, specifinę ekspertinę pagalbą pasitelkdamos tada, kai jos prireikia. 

Kiek iš tiesų kainuoja vidinė IT komanda?

Lyginant vidinę IT komandą ir išorės paslaugų tiekėją lengva žiūrėti tik į du skaičius – darbuotojo atlyginimą ir partnerio paslaugų kainą. Tačiau toks palyginimas neparodo visų realių sąnaudų.

Vidinės IT komandos kainą sudaro ne tik atlyginimai, bet ir:
  • specialistų paieška ir atranka;  

  • darbuotojų išlaikymas;  

  • mokymai ir sertifikavimas;  

  • darbui reikalingi technologiniai įrankiai;  

  • nuolatinis kompetencijų atnaujinimas;  

  • poreikis užtikrinti pavaduojamumą atostogų, ligos ar darbuotojų kaitos metu.  

Ypač brangu organizacijos viduje išlaikyti retai reikalingas specifines kompetencijas. Tam tikros srities eksperto gali prireikti tik konkretaus projekto, incidento ar technologinio pokyčio metu, tačiau tokio specialisto žinios tuo momentu gali būti kritiškai svarbios. 

Išorės partneris tokiu atveju gali suteikti prieigą prie platesnio specialistų rato ir kompetencijų, kurių įmonėje sukurti bei nuolat išlaikyti ne visada apsimoka. 

Ką verslui suteikia išorės IT partneris?

Vienas iš išorės IT paslaugų modelio privalumų – galimybė naudotis ne vieno žmogaus, o platesnės specialistų komandos kompetencijomis. 

Tai leidžia organizacijai lanksčiau reaguoti į poreikius: didesnio projekto metu nereikia papildomai samdyti žmonių, o atsiradus specifinei problemai – pradėti retos kompetencijos specialisto paieškos. 

Išorės IT paslaugų tiekėjas taip pat gali padėti užtikrinti: 

  • prieigą prie skirtingų sričių specialistų;  

  • aiškius paslaugų lygius (SLA);  

  • dokumentuotas ir standartizuotas procedūras;  

  • veiklos tęstinumą per atostogas, ligas ar darbuotojų kaitą;  

  • papildomus pajėgumus didesnių projektų metu;  

  • specifines kompetencijas tada, kai jų prireikia.  

„Būtent standartizuoti procesai dažnai tampa vienu svarbiausių partnerio privalumų. Dokumentuotos procedūros, aiškūs paslaugų lygiai ir platesnė specialistų komanda padeda užtikrinti veiklos tęstinumą darbuotojų atostogų, ligos ar kaitos atvejais.“

Vaidas Dominauskas, „Telia“ verslo klientų vadovas

Kokios yra išorės IT paslaugų ribos?

Vis dėlto IT funkcijų perdavimas išorės partneriui nėra universalus sprendimas. Išorės specialistai gali dirbti pagal labiau standartizuotus procesus ir prasčiau išmanyti konkrečios organizacijos kultūrą, darbuotojų įpročius ar istorines aplinkybes, nulėmusias ankstesnius technologinius sprendimus. 

Todėl kritinės verslo žinios, technologijų krypties nustatymas ir strateginiai sprendimai neturėtų būti visiškai perkeliami už organizacijos ribų. 

„Išorinis partneris neturėtų būti vertinamas kaip IT vadovo ar vidinės komandos pakaitalas. Jo vaidmuo yra tapti papildomomis rankomis ir ekspertine pagalba ten, kur trūksta pajėgumų ar specifinių žinių.“

Vaidas Dominauskas, „Telia“ verslo klientų vadovas

Tai leidžia vidinei IT komandai daugiau dėmesio skirti toms sritims, kurioms būtinas gilus organizacijos ir jos verslo supratimas, o dalį operacinių ar specializuotų užduočių patikėti partneriui. 

Kada verta IT funkcijas perduoti išorės partneriui?

Sprendimas priklauso ne vien nuo įmonės dydžio. Verta įvertinti, kiek konkreti IT funkcija svarbi kasdienei veiklai, ar jos kompetencijų reikia nuolat ir kokių žinių organizacija jau turi viduje. 

IT funkcijų perdavimą išorės partneriui verta svarstyti, kai:
  • reikalingos specifinės kompetencijos, kurių įmonėje nėra;  

  • jų reikia tik periodiškai; 

  • sudėtinga rasti ar išlaikyti reikiamus specialistus;  

  • svarbus nepertraukiamas paslaugų teikimas ir pavaduojamumas;  

  • projektui laikinai reikia daugiau IT pajėgumų;  

  • vidinė IT komanda per daug laiko skiria kasdienėms operacijoms ir per mažai – strateginiams projektams.  

Praktikoje tai nebūtinai reiškia pasirinkimą „arba–arba“. 

V. Dominauskas prisimena atvejį, kai viena įmonė nusprendė investuoti į vidinį IT specialistą ir iš pradžių išorinio partnerio paslaugų atsisakė. Tačiau po metų organizacija grįžo dėl CISO paslaugų. 

„Įmonė suprato, kad vienas žmogus negali turėti tokio plataus kompetencijų spektro, kokį gali pasiūlyti technologijų partneris. Ši situacija atspindi, kad išorinis ekspertas nebūtinai pakeičia vidinę komandą. Dažnai jis ją sustiprina ten, kur reikia papildomų žinių ar pajėgumų“, – pasakoja jis. 

Vidinė IT komanda ar išorės partneris: ką rinktis?

Tinkamiausias modelis priklauso nuo organizacijos dydžio, veiklos pobūdžio, technologijų svarbos verslui ir jau turimų kompetencijų. 

Įmonės situacija

Koks modelis gali tikti?

Kodėl?

Didelė organizacija, turinti stiprią IT komandą

Vidinė komanda + išorės partneriai konkrečioms funkcijoms 

Strateginės kompetencijos lieka įmonėje, o standartizuotoms ar specifinėms užduotims galima pasitelkti išorės ekspertus. 

Vidutinė įmonė

Mišrus IT valdymo modelis 

Įmonėje išlaikoma atsakomybė už technologijų kryptį ir verslo poreikius, o partneris suteikia trūkstamų kompetencijų ar perima dalį operacijų. 

Maža įmonė, neturinti plataus IT kompetencijų spektro

Didesnė dalis IT funkcijų perduodama išorės partneriui 

Galima naudotis skirtingų specialistų kompetencijomis neplečiant vidinės komandos iki ekonomiškai neefektyvaus dydžio. 

Įmonė turi stiprią vidinę IT komandą, bet trūksta specifinės kompetencijos

Konkretūs išorės ekspertai pagal poreikį 

Nereikia nuolat išlaikyti specialisto, kurio kompetencijos prireikia tik tam tikrais atvejais. 

Didelės organizacijos dažniau gali sau leisti išlaikyti stiprias vidines IT komandas, tačiau net ir jos ne visas funkcijas vykdo savarankiškai. Standartizuotas ir pasikartojančias kasdienes operacijas gali perimti išorės partneriai, o vidinė IT funkcija daugiau dėmesio skirti technologijų strategijai ir partnerių koordinavimui. 

Vidutinėms įmonėms vis aktualesnis tampa mišrus IT valdymo modelis, o mažesnėms organizacijoms išorės partneris gali suteikti galimybę pasiekti reikiamą kompetencijų lygį neišauginant vidinės komandos iki ekonomiškai neefektyvaus dydžio. 

V. Dominausko teigimu, svarbiausia ne pasirinkti vieną iš dviejų stovyklų, o aiškiai apsibrėžti, kokios IT kompetencijos yra strategiškai svarbios ir turi likti organizacijos viduje, o kurias efektyviau pasitelkti kaip paslaugą

Taip vidinė IT komanda gali daugiau dėmesio skirti skaitmenizacijai, inovacijoms, dirbtinio intelekto sprendimų integracijai ir kitiems strateginiams klausimams, o kasdienės operacijos vykdomos užtikrinant aiškius procesus ir mažesnę veiklos tęstinumo riziką. 

  • Jūsų IT komandai nereikia visko daryti vienai

    Papildykite vidines kompetencijas „Telia“ IT ekspertų komanda. Kibernetinis saugumas, debesija, infrastruktūra ir IT valdymas vienose rankose.

Susiję straipsniai

Daugiau apie verslą
Verslas
2026-08-27

Verslo telefonai jau seniai tapo ne tik skambučių priemone. Jie naudojami prisijungimui prie įmonės sistemų, darbui nuotoliu, autentifikavimui ir kasdienei komunikacijai. Todėl natūralu, kad keičiasi ir tai, kaip valdomas mobilusis ryšys.

Kristijonas rūpinasi, kad eSIM ir tarptinklinio ryšio produktai pavirstų į patrauklias paslaugas klientams, būtų patogūs vartotojams ir pirmautų rinkoje. Kristijono darbas suteikia „Telia“ klientams laisvę lengvai keisti įrenginius ir keliauti. Tą pačią laisvę judėti jis vertina ir laisvalaikiu – gaudo vėją buriuodamas Trakuose arba renkasi žygius gamtoje.
Kristijonas Nalivaika
Verslas
2026-01-21

Kompiuterių ir elektronikos kainas šiemet kels ne antroji pensijų pakopa, o dirbtinis intelektas. To priežastis – sparčiai brangstanti operatyvioji atmintis (RAM), kuri dar visai neseniai buvo laikoma vienu pigiausių kompiuterių komponentų.

Nuo Marijono priklauso, kokius išmaniuosius įrenginius galės įsigyti žmonės. Į jo sferą patenka televizoriai, kompiuteriai, planšetės, išmaniųjų namų sprendimai ir sveikatingumo įrenginiai. Jo darbas – nuolat ieškoti inovacijų, lankytis parodose ir bendrauti tiesiogiai su gamintojais. Radęs įdomų produktą, jis koordinuoja visą jo kelią pas klientus.
Marijonas Baltušis
mogus dirba prie nešiojamojo kompiuterio, o virš klaviatūros matomi skaidrūs skaitmeniniai saugumo simboliai – spynos, tinklo, telefono ir kompiuterio piktogramos, simbolizuojančios duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą.
Saugumas ir privatumas
2024-07-22

Pastaraisiais metais Lietuvą pasiekusių informacinių ir kibernetinių atakų kontekste „Telia“ primena skaitmeninės higienos svarbą ir išskiria 10 kibernetinio saugumo taisyklių, kurių turėtų laikytis kiekvienas verslas.

Darius – „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas. Kaip sako pats: „Kad galėtume teikti saugias paslaugas, pati įmonė turi būti saugi.“ Jis „baltasis hakeris“, kurio komanda saugo „Telia“ sistemas ir leidžia klientams jaustis ramiai, nes kibernetiniai nusikaltėliai į įmonę taikosi nuolat. Dariaus komanda kasdien sustabdo apie milijoną kenkėjiškų užklausų.
Darius Povilaitis

Atsisiųsk „Mano Telia“ programėlę

Greita ir patogu – jau šiandien valdyk savo ryšio paslaugas vienoje vietoje

Nuskaitykit QR kodą ir atsisiųskite programėlę