10 kibernetinio saugumo taisyklių – ką svarbu prisiminti verslui?

„Telia“ pristatė Skaitmeninės pažangos centrą, kuriame technologijų ekspertai skatina visuomenę sutelkti dėmesį į kibernetinį saugumą ir auginti atsparumą grėsmėms. Specialistai primena, kad skaitmeniniam imunitetui stiprinti, svarbiausia yra prevencija. Laikantis tam tikrų taisyklių galima išvengti įsilaužimų ir jų padaromos žalos tiek duomenims, tiek įmonės reputacijai.

Statistiškai 62 proc. visų vidinių įsilaužimų įmonėse įvyksta paprasčiausiai dėl darbuotojų aplaidumo. Į darbo kompiuterį įdėtas neaiškios kilmės USB raktas ar darbuotojo paspausta įtartina nuoroda internete įmonei gali pridaryti milžiniškų nuostolių.

Rizikas sumažina virtualaus privataus tinklo (VPN – angl. virtual private network) naudojimas, taip pat taisyklių, apibrėžiančių, su kokiomis sistemomis darbuotojai gali dirbti iš namų, nustatymas. Be to, gali būti pravartu prieigą prie tam tikrų sistemų darbuotojams suteikti tik darbo metu bei naudoti mobiliųjų išmaniųjų prietaisų saugos sprendimus.

Svarbu nuolat stebėti situaciją ir reaguoti į incidentus. Šios užduotys neturėtų gulti vien tik ant IT skyriaus pečių. Prie kibernetinio saugumo užtikrinimo privalo prisidėti ir padalinių bei komandų vadovai, personalo skyrius. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti tinkamą apsaugą nuo vidinių kibernetinių grėsmių.

Vienos labiausiai paplitusių yra paslaugų trikdymo (DDoS) atakos. Jų metu iš išorės tinklų į vidinius organizacijos serverius nukreipiama daugybė užklausų. Jei sistema nėra tinkamai apsaugota, ji yra pernelyg apkraunama ir „užlūžta“. Kenkėjiškos užklausos koordinuotai į įmonės serverius gali būti nukreipiamos iš daugelio pasaulio šalių – sistema nepajėgia jų visų apdoroti ir taip sutrikdomi tam tikri įmonės veiklos procesai, tampa nepasiekiama jos interneto svetainė.

Kartais DDoS atakos naudojamos kaip savotiška dūmų uždanga įsilaužimams į įmonės sistemas ir duomenų vagystėms. Apsiginti nuo tokių atakų gali padėti patikima tinklo aplikacijų ugniasienė, kuri aptinka anomalijas, atitinkamai reaguoja ir užkerta kelią kenkėjiškai veiklai. Saugantis nuo tokių atakų taip pat labai svarbu tinkamai parinkti IT sistemos nustatymai. Pavyzdžiui, papildomu saugikliu gali tapti nustatymai, kurie prie įmonės IT sistemos leidžia jungtis tik darbo dienomis, tik per specifines operacines sistemas ar tik iš tam tikro pasaulio regiono.

Debesijos technologijos yra naudojamos vis plačiau ir leidžia dalintis informacija, prie jos ir tam tikrų aplikacijų prieiti iš bet kurios pasaulio vietos. Visgi tame slypi ir tam tikri pavojai, o įmonėms vis daugiau savo duomenų ir procesų iškeliant į „debesis“ nepasirūpinimo jų saugumu kaina taip pat didėja.

Nereikėtų manyti, kad pasirinkus tokius debesijos infrastruktūros tiekėjus, kaip „Amazon“, „Microsoft“, „Google“ ar IBM, jiems galima palikti ir visus su saugumu susijusius klausimus. Tiekėjai tik suteikia infrastruktūrą, kuri turi šimtus parinkčių. Statistika rodo, kad 62 proc. kibernetinių incidentų debesijos aplinkoje nutinka dėl klaidingai pasirinktų nustatymų. Naudojantis debesijos platformomis būtina tinkamai nustatyti, kas, kada, kokiu būdu ir iš kurių vietų galės jungtis prie IT sistemų.

Pažeidžiama organizacijos kibernetinio saugumo vieta gali tapti ir WEB aplikacijos – t. y. programos, kurios veikia internete. Jų užsakovai ir kūrėjai dažnai nekelia ir nesilaiko aukštų saugumo reikalavimų, o pirmenybę teikia mažesniems kaštams.

Saugumą omenyje reikėtų turėti nuo pat WEB aplikacijų kūrimo pradžios. Būtina reikalauti, kad programų kūrėjai vadovautųsi standartiniu kūrėjų ir internetinių programų saugumo informavimo dokumentu „OWASP“. Tokį reikalavimą verta įrašyti į sutartis su programų kūrėjais. Jeigu vėliau įmonė dėl saugumo incidentų patirtų nuostolių ir paaiškėtų, kad kūrėjai nesivadovavo šiais standartais, užsakovas galėtų pareikalauti garantinio remonto ar žalos atlyginimo.

Kartais įmonės susigundo įsigyti seno modelio įrangą, nes ji, pasirodžius naujai versijai, parduodama su nuolaida. Nors iš pirmo žvilgsnio toks variantas gali atrodyti išties patraukus, nes ir senesnei įrangai paprastai galioja garantija, tačiau neretai vėliau paaiškėja, kad įrangos palaikymas iš gamintojo pusės greitai baigsis. Kai taip nutiks, įranga naudotis taps nesaugu.

Patikimos programinės įrangos svarba išlieka itin didelė. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai įmonė pati kuria ar užsisako individualizuotą programinę įrangą, didelė tikimybė, kad ji niekada nebus atnaujinama. Tam vėliau greičiausiai neatsiras lėšų biudžete.

Dėl to geriau rinktis pasaulinius sprendimus, kurie yra nuolat atnaujinami. Daugeliu atvejų tai leidžia palaikyti ne tik aukštesnį saugumo lygį, bet ir geresnį funkcionalumą. Taip pat svarbu ilgai neužsibūti prie tos pačios programos versijos jos neatnaujinant, nes vėliau padaryti didelį šuolį ir be jokių tarpinių laiptelių pereiti prie daug naujesnės programinės įrangos versijos bendrovei gali būti labai brangu, o procesas pareikalauti daug laiko.

Svarbi kibernetinio saugumo dedamoji yra rezervinis ryšys. Tai gali būti dubliuota linija – fiksuotas šviesolaidis ir mobilusis ryšys ar kombinacija su palydoviniu ryšiu.

Organizacijoms svarbu būti pasiruošus nepalankiems scenarijams ir patyrus kibernetinę ataką gebėti operatyviai atstatyti sutrikdytus veiklos procesus.

Pasitaiko atvejų, kai įmonės kibernetiniams nusikaltėliams sumoka didžiules pinigų sumas, kad tik kuo greičiau galėtų tęsti veiklą. Pavyzdžiui, laikrodžių, navigacijos sistemų ir kitų įrenginių gamintoja „Garmin“ programišiams sumokėjo 10 mln. eurų išpirką mainais į savo IT sistemų atkūrimo raktus. Įmonė paskaičiavo, kad pačiai atkurti veiklą užtruktų dvi savaites. Visą šį laiką bendrovės pagaminti laikrodžiai, navigacijos sistemos bei kita įranga neveiktų, o tai lemtų didesnius, nei sumokėta išpirka, finansinius nuostolius ir žalą reputacijai.

Įmonėms verta atlikti testus, kurie parodo, kiek laiko užtruktų įmonės veiklos atstatymas po tam tikrų saugumo incidentų. Be to, bendrovėms svarbu gerai apgalvoti ir atsarginių kopijų darymo bei saugojimo strategiją.

Įvykus kibernetinei atakai būtina remtis krizių valdymo taisyklėmis. Kiekvienai įmonei svarbu turėti kibernetinės atakos valdymo planą, kuriame būtų numatyti už atakos pasekmių šalinimą atsakinga komanda, veiksmų seka, komunikacijos veiksmai, pasitelkiami techniniai įrankiai.

Neturint plano atsakas gali būti chaotiškas – pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad el. paštas neveikia, o reikalingų telefono numerių niekas nežino ar apskritai nėra aišku, kas už ką atsako. Savo veiksmus kibernetinių atakų atveju taip pat svarbu dokumentuoti, nes vėliau tokių dokumentų gali prireikti teisėsaugai ar tariantis dėl žalos atlyginimo. Patirtos atakos masto ir vertinimo svarbu nekomentuoti viešai, nes tokiu būdu informacija perduodama ir kibernetiniams nusikaltėliams, kurie atitinkamai gali koreguoti tolimesnę atakos strategiją bei taktiką.

Išlaidas kibernetiniam saugumui įmonės dažnai įtraukia į bendrą IT veiklos biudžetą. Visgi praktikoje tai dažnai reiškia, kad lėšų kibernetiniam saugumui paprasčiausiai nelieka arba šiai sričiai skiriami tik IT biudžeto likučiai.

Specialistų manymu, kibernetinių grėsmių tik daugės, todėl įmonėms ir institucijoms svarbu neprarasti budrumo, pakankamai investuoti į savo kibernetinę saugą ir vadovautis svarbiausiomis saugumo taisyklėmis.