Per kiek daugiau nei dešimtmetį tarptautinių „Telia“ jungčių pralaidumas išaugo nuo maždaug 50 Gb/s iki daugiau nei 1 Tb/s. Kryptingos investicijos lėmė, kad Lietuvą su pasauliu jungiantys interneto keliai iš žvyrkelių tapo kelių eismo juostų autostradomis.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šalies gyventojų interneto duomenų suvartojimas nuolat auga, todėl „platesni“ tarptautinio interneto keliai užtikrins, kad juose nesiformuotų spūstys net ir didžiausio piko laikotarpiais, o duomenų siuntimas iš užsienyje esančių serverių neužimtų daug laiko.
„Telia“ tarptautinių interneto jungčių pralaidumas 2022 metų gruodžio mėn. pasiekė 1 Tb/s.
Per kiek daugiau nei dešimtmetį pajėgumas išaugo daugiau nei 20 kartų.
Pagrindinės Lietuvos tarptautinės jungtys eina per Stokholmą, Rygą ir Varšuvą.
Didesnis pralaidumas mažina tinklo perkrovų riziką augant duomenų srautams.
Vietiniai turinio serveriai leidžia greičiau pasiekti populiarias platformas ir paslaugas.
Nors iš Lietuvos galima pasiekti kiekvienos pasaulio valstybės interneto svetaines ar paslaugas, informacija iki mūsų įrenginių dažniausiai atkeliauja ne tiesiogiai iš tos šalies, o per vieną iš kelių tarptautinių jungčių.
Lietuva su pasauliu bendrauja per keliolika skirtingų jungčių, tačiau trys pagrindinės yra su Stokholmu, Ryga ir Varšuva. Šios trys pagrindinės jungtys yra didelės talpos šviesolaidiniai kabeliai, kurie iki Latvijos ir Lenkijos driekiasi sausuma, o Stokholmą pasiekia Baltijos jūros dugnu. Per jas į mūsų šalį atkeliauja daugiau nei pusė visų Lietuvoje atliekamų tarptautinio interneto užklausų.
Per kurią iš šių jungčių keliaus tarptautiniame internete ieškoma informacija, priklauso nuo to, kuri jų yra arčiau serverius talpinančios šalies.
Pagrindinis ryšio paslaugų operatoriaus tikslas yra užtikrinti, kad duomenys judėtų kuo tiesesniu keliu, o ne klaidžiotų sudėtingais tinklų maršrutais. Taip vartotojas ne tik greičiau gauna ieškomą informaciją, bet ir sumažėja rizika pakeliui prarasti siunčiamus duomenis. Todėl Lietuvoje ir kitose valstybėse įrengiama speciali srautų paskirstymo įranga, kuri, tarsi eismo reguliuotojas, užklausas nukreipia vienu ar kitu keliu.
Didindama tarptautinių jungčių pralaidumą, „Telia“ vadovaujasi principu, kad duomenų srautas piko metu neturi viršyti 60 proc. jų pajėgumo. Todėl neseniai viršyta 1 Tb/s kartelė padeda pasirengti naujos kartos šviesolaidinio ir 5G ryšio erai.
Šis pasiekimas leis ir toliau didinti interneto paslaugų spartą bei užtikrins, kad šalies interneto infrastruktūra išliktų pasirengusi tokiems iššūkiams kaip nuotolinis darbas, studijos ir augantis skaitmeninių paslaugų naudojimas.
Kaip vietiniai serveriai spartina turinio pasiekimą
Tarptautinių jungčių apkrovą mažina ne tik didesnis jų pralaidumas, bet ir vietiniai turinio serveriai.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikia specialūs serveriai, kuriuose laikinai saugomas Lietuvos gyventojų dažniausiai naudojamas turinys.
Pavyzdžiui, jei kažkas savo telefone pasileidžia naują „Netflix“ serialą, šis failas laikinai perkeliamas į Vilniuje esantį serverį, todėl kitą vartotoją pasiekia jau ne iš „Netflix“ serverių Amsterdame, o iš „Telia“ duomenų centro Žirmūnuose. Taip bet kuris serialas ar „YouTube“ vaizdo įrašas užkraunamas greičiau ir didesne raiška, o tarptautinės jungtys atlaisvinamos kitam duomenų srautui.
Tam tikrais atvejais net ir teisingai nukreipus srautą informacija adresatą pasiekia per lėtai. Tokiu atveju vieninteliu logišku sprendimu tampa naujos tiesioginės arba bent jau trumpesnės tarptautinės jungties įrengimas. Todėl operatoriai naudojasi vieni kitų jau nutiestais kabeliais, kurių naudojimosi teisėmis prekiaujama tam skirtose rinkose. Tokiomis jungtimis Lietuva yra susijungusi su Kyjivu, Amsterdamu, Frankfurtu ir Varšuva.
