Lietuvos ryšių evoliucija: nuo telegrafo iki 5G

Lietuvoje telegrafo istorija prasidėjo, kai 1839 m. buvo baigta tiesti tuo metu ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija iš Sankt Peterburgo į Varšuvą. Ji kirto ir Lietuvą, o Gedimino pilies bokšte Vilniuje ir Žaliakalnyje Kaune buvo įrengtos telegrafo stotys. Kaip nurodo „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, iš viso optinis telegrafas turėjo 149 stotis, signalo perdavimas tarp galinių stočių užtrukdavo 15 minučių, o 100 signalų telegramą nusiųsti trukdavo 35 minutes. Lietuvoje optinis telegrafas buvo eksploatuojamas iki 1854-ųjų.

Pirmoji elektrinio telegrafo stotis įrengta 1855 metais Kaune. Tiesiant naujas geležinkelio linijas, pakeliui buvo įrengiamos ir telegrafo stotys. 1913-aisiais Lietuvoje jų jau buvo per 300, o vien Kauno gubernijoje per metus priimta ir išsiųsta daugiau nei 0,5 milijono telegramų.

Kol žmonės džiaugėsi galėdami siųsti ir gauti žinutes telegrafu, turtingieji susidomėjo naujesne telefono technologija. 1882-ųjų rudenį Lietuvoje nutiesta pirmoji telefono ryšio linija, sujungusi grafų Tiškevičių, Zubovo ir kunigaikščio Oginskio dvarus. Po metų Klaipėdoje pastatyta 23 abonentų telefono stotis, vėliau jos pradėjo veikti ir Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose.

Nepriklausomybės laikotarpiu ryšių infrastruktūrą siekta atstatyti, atkurtas susisiekimas su užsienio valstybėmis, visgi tai truko neilgai – Antrojo pasaulinio karo metu beveik visas Lietuvos ryšių ūkis vėl buvo sunaikintas.

Lietuvą okupavus SSRS, 1945-aisiais šalies teritorijoje imta diegti laidinį radijo ryšį. Per kelerius metus vadinamieji radijo „taškai“ atsirado visuose valsčių ir kolūkių centruose, paštuose, ligoninėse, parduotuvėse, mokyklose, valstybinėse įstaigose, taip pat jie buvo privalomai įvedami naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose.

Šie „taškai“ Lietuvoje ypač pasitarnavo 1991-aisiais, kuomet sovietų kariams užėmus Lietuvos radijo ir televizijos studijas nutrūko transliacijos – tuomet joms buvo pasitelktas laidinis radijas.

Atkūrus nepriklausomybę, 1991-ųjų spalio 10 dieną ant Seimo stogo buvo sumontuota palydovinio ryšio stotis, leidusi ne tik skambinti, bet ir jungtis prie pasaulinio kompiuterių tinklo – interneto – per Oslą. Ši diena laikoma Lietuvos interneto gimtadieniu. Tais pačiais metais įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“, o 1992-aisiais įkurtas lietuviškasis domenas .lt.

Pirmoji tarptautinius standartus atitinkanti belaidžio ryšio sistema NMT-45 Lietuvoje įdiegta 1992 metais, jos operatore tapo bendra Lietuvos ir Liuksemburgo įmonė „Comliet“. Po kelerių metų jos paslaugomis jau naudojosi per 15 tūkst. abonentų, tačiau netrukus ją iš rinkos išstūmė pažangesnį, skaitmeninį GSM ryšį siūlę konkurentai. „Comliet“ 2000-aisiais įsigijo tuometinis „Lietuvos telekomas“ (dabar – „Telia“) ir jos sistemą panaudojo kaimo vietovėms telefonizuoti.

1995-ųjų kovo 16 dieną „Omnitel“ tinkle įvyko pirmasis oficialus pokalbis GSM ryšiu tarp tuometinių ryšių ir informatikos ministro Gintauto Žintelio ir „Omnitel“ valdybos pirmininko Juozo Kazicko. Nuo šio skambučio Lietuvoje prasidėjo skaitmeninio mobiliojo ryšio era Lietuvoje. Beje, „Omnitel“ pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti ir komercines interneto paslaugas.

Įmonės ir gyventojai ilgą laiką prie interneto jungėsi naudodami „čiulbančius“ analoginius modemus, kurie, geriausiu atveju, išspausdavo 56 Kb/s spartą. Negana to, ryšys buvo nestabilus ir kone kiekvienas to meto internautas pamena, kaip erzindavo netinkamu laiku pakeltas telefono ragelis.

Duomenų atsisiuntimo sparta gerokai padoresnę 512 Kb/s ribą pasiekė 2001-ųjų gegužę, kuomet tuometinis „Lietuvos telekomas“ pradėjo teikti ADSL technologijos pagrindu veikiančią interneto paslaugą. Ši technologija buvo įdiegta penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir daugiau kaip 30 rajonų centrų.

Šiandien „Telia“ tinkle įdiegta „Super VDSL“ technologija leidžia varinėmis linijomis pasiekti net iki 250 Mb/s spartą.

2006-aisiais „Omnitel“ pirmoji šalyje pradėjo teikti 3G ryšio paslaugas. Šis ryšys pirmiausia buvo diegiamas dėl vaizdo skambučių. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, vaizdo skambučiai taip ir neprigijo.

Užtat 3G atskleidė tikrąjį žmonių apetitą mobiliajam internetui. Tik nesugebėjo jo patenkinti. 3G dažnius „Telia“ perleido pažangesnei 4G technologijai, o 2022 m. galutinai išjungė 3G ryšį Lietuvoje.

Pirmasis šviesolaidinis kabelis tarp Vilniaus ir Kauno buvo nutiestas dar 1991 metais, tačiau daugiau nei dešimtmetį šviesolaidinės sistemos buvo naudojamos tik stuburiniams tinklo sujungimams.

Namų vartotojams šviesolaidinį internetą „Teo LT“ (dabar – „Telia“) pradėjo siūlyti 2006-ųjų pabaigoje. Tiek jo duomenų atsisiuntimo, tiek išsiuntimo sparta siekė iki 100 Mb/s. Jau po ketverių metų „Telia“ šviesolaidiniu internetu jau naudojosi 100 tūkst. klientų, 2014-aisiais šis skaičius dar padvigubėjo, o šiuo metu optiniu „Telia“ internetu namuose naudojasi per 270 tūkst. šeimos ūkių, kuriems prieinamas iki 2 Gb/s spartos internetas.

Mobiliojo interneto apetitą patenkino 4G ryšys, kurį 2011 metų pavasarį „Omnitel“ pirmoji įdiegė penkių didžiųjų Lietuvos miestų centruose. Naujoji technologija duomenis leido perduoti jau iki 120 Mb/s sparta, o pažangesnė 4G+ atmaina suteikia net iki 330 Mb/s spartą.

4G ryšys leido operatoriams ne tik pasiūlyti mobiliojo interneto planus namų vartotojams, bet ir patobulinti kitas paslaugas. Pavyzdžiui, „Telia“ klientai pradėjo tarpusavyje bendrauti naudojantis „VoLTE“ balso skambučiais, kurie užtikrino greitesnį skambučio sujungimą, visiškai naują pokalbių kokybę ir suteikė galimybę vienu metu kalbėti ir naršyti internete.

2018-ųjų pabaigoje „Telia“ pirmoji Lietuvoje išbandė 5G realiai veikiančiame tinkle ir pasiekė 1,8 Gb/s spartos rekordą. Nuo 2020 metų lapkričio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centruose pradėjo veikti „Telia“ 5G ryšys. O šiomis dienomis jis pasiekiamas beveik visoje Lietuvoje.