- Saugumas ir privatumas
Nustatytas ne vienas atvejis, kai kone kiekvieną savo atžalų veiksmą dar prieš porą metų viešai skelbę globėjai šiemet pašalino visus įrašus ir nusprendė nebetęsti šios veiklos. „Telia“ paaiškina, kas privertė tėvus susimąstyti ir kaip ankstyvas „gimimas“ socialinėje erdvėje gali atsiliepti tolesniam mažylio gyvenimui.
Mokslininkai nustatė, jog Europoje apie 70 %, o JAV – net beveik 80 % tėvų šiais laikais virtualioje erdvėje dalinasi dideliu kiekiu su jų vaikais susijusio turinio. Pastaraisiais metais dalinimasis tėvystės momentais socialinėse medijose tapo toks įprastas, kad į anglų kalbos žodyną netgi buvo įtrauktas šį fenomeną apibūdinantis terminas „sharenting“.
Pasaulyje jau suaugo pirmoji karta, kurios vaikystę virtualioje erdvėje stebėjo ne tik patys artimiausi žmonės, bet kai kuriais atvejais ir visai svetimi asmenys. Deja, dėl to ji visiškai nesidžiaugia. Netgi priešingai – kažkada „mažaisiais nuomonės formuotojais“ buvę žmonės kratosi jų tėvų sukurto virtualaus pėdsako. Visuomenėje pamažu plinta suvokimas, kad kiekviena viešai paskelbta vaiko nuotrauka ar vaizdo įrašas gali atkreipti piktavalių dėmesį, o po daugelio metų pasireikšti ir kaip neigiamai gyvenimą veikianti vaikystės trauma.
Vaikystė socialiniuose tinkluose – pinigų šaltinis
Tarp vidutinio, tik retkarčiais atžalos turiniu su savo aplinka pasidalijančio globėjo ir visaverčio „mažojo nuomonės formuotojo“ vadybininko yra labai plona riba. Daugelis gerai socialinėse medijose žinomų vaikų tėvų pačioje pradžioje neturėjo tikslo išgarsinti savo mažylių ir į tai pasuko atsitiktinai, netikėtai išpopuliarėjus vienam ar kitam įrašui.
Kai paskelbus nuotaikingą vaiko vaizdo klipą tėvų paskyros sekėjų skaičius išauga nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, tai dažnai tampa motyvacija turiniu dalintis dažniau. Tokiu atveju, net ir nesiekiant vaiko paversti garsenybe, mintyse nejučia pradedama galvoti, kaip į vieną ar kitą turinį sureaguotų auditorija, todėl jis kuriamas vis labiau apgalvotai, o ne spontaniškai, kaip anksčiau.
Kitame etape, peržengus tam tikrą sekėjų ribą, tėvų sukurta auditorija sudomina įvairius prekių ženklus, kurių produktus vaikas skatinamas reklamuoti. Kai kurie žurnalo „Cosmopolitan“ kalbinti tėvystės tinklaraštininkai atskleidė iš to per metus uždirbantys šešiaženkles sumas ir šią veiklą pavertę pagrindiniu šeimos pragyvenimo šaltiniu. Nors dalis jų iš reklamos uždirbtas lėšas atsakingai taupo ir planuoja investuoti į geresnį vaiko išsilavinimą, dabartiniai mažylio interesai dažnai lieka nuošalyje.
Nuo seksualinės prievartos iki nenusikratomo virtualaus bagažo
Aktyvus vaikų gyvenimas socialiniuose tinkluose, nepaisant daugybės teigiamų sekėjų reakcijų, beveik visada turi ir tamsiąją pusę. Internete plačiai nuskambėjo atvejis, kai mama vertė savo sūnų daugiau verkti dėl augintinio mirties tam, kad vaizdo įrašas susilauktų daugiau peržiūrų. Tuo metu garsių „YouTube“ tėvystės tinklaraštininkių Ruby Franke ir Jodi Hildebrandt byla baigėsi 30 metų laisvės atėmimo bausme už vaikų auklėjimą ekstremaliais metodais, tokiais kaip marinimas badu ir kūno žalojimas.
Dar kraupesnių detalių atskleidė „The New York Times“ atliktas tyrimas. Jame paaiškėjo, kad savo paauglių dukrų „Instagram“ paskyras administruojančios mamos neretai sutikdavo už pinigus pedofilams atsiųsti atviresnių jų nuotraukų ar parduoti jų dėvėtus drabužius. Net jei tėvai tokiais pasiūlymais nesusigundo, aktyvus dalinimasis vaiko atvaizdu didina riziką, kad atžalą pradės persekioti išnaudotojai, kuriems viešai paskelbtos nuotraukos neretai padeda nustatyti ir mažylio lankomą mokyklą, ir gyvenamąją vietą.
Net ir eliminavus fizines „sharenting“ keliamas grėsmes, niekur nedingsta su tuo susijusi psichologinė našta. Kai jaunuoliui prieš kamerą liepiama piešti, nors jis nori dūkti lauke, arba dėl peržiūrų lipti į atrakcioną, kurio mažasis paniškai bijo, besivystanti asmenybė ima prarasti savo tapatybę ir jausti nuolatinį nerimą dėl tėvų užgaidų.
Dar blogiau tai, kad toks be vaiko sutikimo viešinamas turinys niekur nedingsta ir jau pasiekus pilnametystę gali būti surastas tiek būsimo darbdavio, tiek draugų.
Dėl viešai platinamų nuotraukų ir tokių jautrių vaikystės akimirkų, kaip pirmųjų mėnesinių pradžia, iki šiol kenčianti 25 metų Cam Barrett dėl nemalonaus tėvų palikto virtualaus pėdsako netgi buvo priversta pasikeisti vardą. Siekdama nuo to apsaugoti kitus panašaus likimo jaunuolius, Cam aktyviai kovoja už „mažųjų nuomonės formuotojų“ interesus ginančių įstatymų priėmimą.
Kaip vaiko turiniu dalintis „nepersidalinant“?
Atėjęs suvokimas apie pavojų pakenkti tolimesniam vaiko gyvenimui dalį socialinėse medijose itin aktyvių tėvų jau paskatino visiškai ištrinti vaikų turinį iš savo paskyrų. Kita vertus, artimiesiems rodomos nuotraukos iš rugsėjo 1-osios ar kalėdinio pasirodymo darželyje yra dešimtmečius gyvuojanti tradicija, kas rodo, jog visiškas mažylio „atjungimas“ nuo interneto ne visada būtinas.
Dalintis tėvystės džiaugsmais galima neperžengiant raudonų linijų. Pateikiame kelis patarimus, kaip netyčia nenuslysti į pavojingąjį „sharenting“ elgesį.
Nusistatyk privatumo ribas. Aiškiai sau apsibrėžus, kokiu vaiko turiniu dalintis ir kokį pasilikti savo akims, galėsi atsispirti pagundai net tada, kai intymia jo akimirka labai knietės nustebinti savo auditoriją. Dar geriau – leidimo atsiklausti paties vaiko, jei jis jau geba savarankiškai priimti sprendimus.
Patikrink privatumo nustatymus. Reguliariai tikrink, kas turi prieigą prie įrašų apie tavo vaiką, ir išjunk galimybę juos matyti visiems socialinio tinklo vartotojams.
Objektyviai vertink savo įkėlimų dažnumą. Pasistenk išlaikyti balansą tarp svarbių momentų pasidalinimo ir pagarbos vaiko interesams. Esant norui dalintis kasdienėmis vaiko akimirkomis su šeima ar kitais artimais žmonėmis, apsvarstyk tai daryti privačioje susirašinėjimo grupėje.
Žinok, ką darai. Suprask įrašų socialinėje erdvėje mažyliui keliamas grėsmes ir domėkis naujausiomis saugumo virtualioje erdvėje tendencijomis.
