Kas yra debesų kompiuterija ir kam ji naudinga verslui?

Debesų kompiuterija jau seniai nėra tik didelių technologijų įmonių įrankis. El. paštas, dokumentai, apskaitos sistemos, duomenų bazės, atsarginės kopijos ar net visa įmonės IT infrastruktūra gali veikti debesyje. Tačiau kas yra debesų kompiuterija?

Jei ieškote atsakymo, kas yra debesų technologijos, tikriausiai dalimi jų jau naudojatės kasdien.

Pavyzdžiui, atsidarius el. paštą telefone nesatę prisijungę prie mažo pašto serverio, paslėpto pačiame telefone. Laiškai ir pati paslauga veikia nutolusioje infrastruktūroje. Panašiai veikia „Google Drive“ ar kitos internetinės failų saugyklos: dokumentą galima pradėti redaguoti biure, o tęsti namuose ar telefone.

Internetinė bankininkystė veikia panašiu principu – informacija ir pagrindinės sistemos nėra saugomos įrenginyje, jos pasiekiamos saugiai prisijungus prie paslaugos.

Versle debesų paslaugos gali būti gerokai platesnės:

• el. paštas;

• dokumentai;

• virtualūs serveriai;

• apskaitos, CRM, ERP sistemos;

• duomenų bazės;

• atsarginių kopijų platformos;

• programų kūrimo platformos.

Nors už debesijos slepiasi sudėtinga technologinė infrastruktūra, jos veikimo principas gana paprastas:

1. Prisijungiama prie paslaugos. Kompiuteryje ar telefone atidaroma programa, interneto svetainė arba įmonės sistema.

2. Užklausa keliauja į duomenų centrą. Interneto arba privataus ryšio tinklu ji pasiekia serverius, kuriuose veikia naudojama paslauga.

3. Duomenų centras atlieka darbą. Ten esantys serveriai apdoroja informaciją, paleidžia programas, saugo failus ar atlieka kitus reikalingus veiksmus.

4. Rezultatas gaunamas įrenginyje. Matomas dokumentas, programa ar duomenys, nors didžioji dalis darbo atliekama ne nuosavame kompiuteryje.

Kur fiziškai yra „debesis“?

Nors pats pavadinimas skamba gana neapčiuopiamai, „debesis“ turi labai konkrečią fizinę vietą. Tai duomenų centrai – specialiai serveriams įrengti pastatai, kuriuose užtikrinamas elektros tiekimas, aušinimas, ryšys, fizinė apsauga ir sistemų stebėsena.

Todėl renkantis debesijos paslaugas svarbu įvertinti ne tik procesoriaus galią ar saugyklos dydį. Svarbu žinoti, kur yra duomenų centras, kaip jis apsaugotas ir kokius standartus atitinka.

Vienas dažnai sutinkamų patikimumo standartų – „Tier III“. Tokios kategorijos duomenų centro infrastruktūra projektuojama taip, kad suplanuotam svarbių komponentų aptarnavimui nereikėtų stabdyti IT veikimo. Kitaip tariant, svarbiausios sistemos turi rezervinius sprendimus.

Ne visos debesijos paslaugos yra vienodos. Dažniausiai jos skirstomos į 3 lygmenis:

1. IaaS;

2. PaaS;

3. SaaS.

Skirtumas paprastas – kuo daugiau infrastruktūros valdymo perduodama paslaugos teikėjui, tuo mažiau techninių darbų lieka jūsų komandai.

Daugumai smulkių įmonių kasdienėje veikloje pakanka SaaS paslaugų. Nereikia administruoti serverių ar rūpintis programinės įrangos atnaujinimu – galima prisijungti ir dirbti.

IaaS tampa aktualus, kai įmonė turi savo programinę įrangą, duomenų bazes, ERP, apskaitos ar kitas sistemas ir nori jas perkelti iš fizinių serverių į debesį.

Kitas svarbus pasirinkimas – kur ir kokiu principu veiks jūsų debesijos aplinka.

Viešasis debesis – tai paslaugų teikėjo valdoma infrastruktūra, kurios ištekliais naudojasi daug skirtingų klientų, tačiau jų aplinkos ir duomenys yra logiškai atskirti. Šis modelis patogus, kai svarbus lankstumas ir galimybė greitai didinti arba mažinti resursus.

Privatus debesis – konkrečiai organizacijai skirta infrastruktūra. Jis pasirenkamas, kai įmonei reikia daugiau kontrolės, individualios architektūros ar specifinių saugumo ir atitikties sprendimų.

Hibridinis debesis sujungia abu modelius arba debesiją su įmonės nuosava infrastruktūra. Pavyzdžiui, viena verslo sistema gali likti privačioje aplinkoje, o naujos programos, atsarginės kopijos ar kintamos apkrovos – veikti viešajame debesyje.

Tinkamiausias debesijos modelis priklauso nuo jūsų verslo poreikių, naudojamų sistemų ir duomenų valdymo reikalavimų.

Vieno atsakymo, kiek kainuoja debesų kompiuterija, nėra. Kaina priklauso nuo to, kokie ištekliai ir paslaugos yra naudojami bei kokia jų apimtis.

Dažniausiai kainą lemia:

• skaičiavimo galia – kiek procesoriaus branduolių ir operatyviosios atminties reikia sistemoms veikti;

• duomenų saugykla – kiek duomenų laikoma ir kokio našumo saugykla pasirenkama;

• duomenų perdavimas – kiek duomenų perduodama tarp debesijos, naudotojų ir kitų sistemų;

• programinės įrangos licencijos – kokios operacinės sistemos, duomenų bazės ar kitos programos naudojamos;

• atsarginės kopijos ir atkūrimas – kaip dažnai kuriamos kopijos, kiek laiko jos saugomos ir kaip greitai turi būti atkuriami duomenys;

• saugumo priemonės – kokio lygio apsaugos, stebėsenos ir prieigos kontrolės reikia;

• administravimas ir techninis palaikymas – kiek priežiūros, konsultacijų ir specialistų pagalbos reikia kasdieniam sistemos veikimui.

O gal nuosavas serveris pigiau?

Kartais – taip. Tik lyginti reikėtų ne serverio pirkimo kainą su vieno mėnesio debesijos sąskaita.

Debesija dažnai ekonomiškai patrauklesnė, kai įmonės poreikiai kinta, reikia greitai didinti naudojamus išteklius arba norima išvengti didelių pradinių investicijų į nuosavą infrastruktūrą. Jei sistemos apkrova ilgą laiką išlieka stabili ir lengvai prognozuojama, kai kuriais atvejais finansiškai naudingesnė gali būti nuosava infrastruktūra.

Geras debesijos sprendimas gali suteikti tokį fizinio ir technologinio saugumo lygį, kurį pačiai nedidelei įmonei sukurti būtų labai brangu. Profesionaliuose duomenų centruose:

• naudojamas rezervinis elektros tiekimas;

• kontroliuojama prieiga;

• vykdomas vaizdo stebėjimas;

• yra gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos;

• vykdoma nuolatinė infrastruktūros stebėsena.

Tačiau vien tai, kad duomenys yra debesyje, jų automatiškai nepadaro saugių.

Kas atsako už saugumą?

Debesijoje galioja pasidalytos atsakomybės principas. Kuo daugiau infrastruktūros valdo teikėjas, tuo didesne techninės aplinkos dalimi jis rūpinasi. Tačiau klientas vis tiek atsako už tai, ką pats kontroliuoja. Konkretus atsakomybės pasiskirstymas priklauso nuo IaaS, PaaS ar SaaS modelio ir turi būti aiškiai nustatytas sutartyje.

Todėl įmonė turi rūpintis bent:

• naudotojų paskyromis ir prieigos teisėmis;

• kelių veiksnių autentifikavimu;

• darbuotojų įrenginių saugumu;

• duomenų klasifikavimu;

• tinkamomis atsarginėmis kopijomis ir jų atkūrimo testavimu;

• tuo, kas organizacijoje turi administratoriaus teises;

• paslaugos teikėjo ir jo subrangovų rizika.

Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (TIS 2) (angl. NIS 2) Lietuvoje jau nėra būsimas reikalavimas. Direktyvos nuostatos perkeltos į atnaujintą Kibernetinio saugumo įstatymą, kuris įsigaliojo 2024 m. spalio 18 d.

Kuo čia susijusi debesija?

TIS 2 numato, kad organizacijos turi vertinti ne tik savo sistemų, bet ir tiekimo grandinės riziką. Tai reiškia, kad svarbu įvertinti ir IT bei debesijos paslaugų teikėjus.

Tai reiškia, kad renkantis debesijos partnerį vis svarbiau įvertinti:

• taikomus saugumo standartus ir priemones;

• duomenų laikymo vietą, prieigos valdymą ir teikiant paslaugą dalyvaujančius subrangovus;

• atsarginių kopijų kūrimo ir atkūrimo tvarką;

• incidentų valdymą ir veiklos tęstinumo užtikrinimą;

• teikėjo įsipareigojimus, numatytus sutartyje ir SLA.

Svarbiausia – perkėlus infrastruktūrą į debesį, atsakomybė už kibernetinio saugumo reikalavimų laikymąsi nepersikelia paslaugos teikėjui. Jei jūsų organizacijai taikomi TIS 2 reikalavimai, už jų įgyvendinimą ji atsako ir tada, kai sistemas prižiūri išorinis IT ar debesijos paslaugų teikėjas.

Todėl debesijos pasirinkimas daliai Lietuvos verslų yra ne vien IT ar kainos klausimas. Tai ir rizikos valdymo bei atitikties sprendimas.

Debesija turi daug privalumų, tačiau serverio perkėlimas į duomenų centrą savaime neišsprendžia visų IT problemų. Kartais geresnis pasirinkimas yra nuosava arba hibridinė infrastruktūra.

Naudojama labai specifinė ar sena programinė įranga

Kai kurios senos verslo sistemos sukurtos veikti su konkrečia fizine įranga, operacine sistema ar licencijavimo modeliu. Jų perkėlimas gali būti techniškai sudėtingas arba kainuoti daugiau nei gaunama naudos.

Tokiu atveju nereikia visko perkelti vien todėl, kad „dabar visi keliasi į debesį“. Hibridinis modelis gali būti gerokai racionalesnis.

Yra griežti duomenų laikymo vietos apribojimai

Jei sutartys, vidinės taisyklės ar konkretaus sektoriaus reikalavimai numato, kur gali būti laikomi duomenys, pirmiausia reikia įsitikinti, kad pasirinkta debesijos infrastruktūra juos atitinka.

Interneto ryšys objekte nėra patikimas

Jei gamykloje, sandėlyje ar kitame objekte kritinės sistemos turi veikti net nutrūkus internetui, visiškas jų perkėlimas į nuotolinę debesiją gali sukelti papildomą riziką.

Sprendimas nebūtinai yra atsisakyti debesijos. Galima naudoti rezervinį ryšį, lokalias sistemas arba hibridinį modelį. Tačiau ryšio patikimumą reikia įvertinti dar prieš migraciją.

Apkrova metų metus beveik nekinta

Jei sistema turi visiškai prognozuojamą apkrovą, serverio resursų nereikia didinti ar mažinti, o įmonė turi kompetentingą IT komandą ir tinkamas patalpas, nuosava infrastruktūra per ilgesnį laikotarpį gali būti ekonomiškai pagrįsta.

Debesija ypač gerai atsiskleidžia ten, kur reikia lankstumo. Jei lankstumo nereikia, verta skaičiuoti abu variantus.

Pereiti į debesiją nebūtina vienu dideliu šuoliu. Mažesnė rizika – pradėti nuo aiškaus plano ir judėti etapais.

1. Susirašykite naudojamas sistemas

Inventorizuokite programas, serverius, duomenų bazes ir saugyklas. Pažymėkite, kurios sistemos kritinės: kas nutiktų verslui, jei konkreti sistema neveiktų valandą, dieną ar savaitę?

2. Pirmiausia pasirinkite vieną nekritinę sistemą

Debesijos nereikia pradėti nuo svarbiausios gamybos ar apskaitos sistemos. Dažnai geras pirmasis žingsnis – failų saugykla, el. paštas ar kita aiškiai apibrėžta paslauga. Taip komanda gali išmokti naują darbo modelį su mažesne rizika.

3. Įvertinkite duomenų kiekį ir interneto ryšį

Kiek duomenų reikės perkelti? Kiek jų kasdien siunčiama? Ar biure ir kituose objektuose yra pakankamai spartus bei patikimas internetas? Didelių sistemų migracijos trukmę stipriai lemia duomenų kiekis, ryšio pralaidumas ir pačių sistemų sudėtingumas. Migracija, priklausomai nuo infrastruktūros, gali trukti nuo vienos dienos iki kelių savaičių.

4. Susitarkite dėl atsarginių kopijų ir atkūrimo dar prieš migraciją

Kopija, kurios niekada nebandėte atkurti, dar nėra patikimas atkūrimo planas. Nuspręskite, kaip dažnai bus daromos kopijos, kur jos bus laikomos, kiek laiko saugomos ir per kiek laiko verslas turi pradėti veikti po incidento.

5. Aiškiai pasidalinkite atsakomybes su teikėju

Prieš migraciją sutartyje arba paslaugos apraše turi būti aišku, kas administruoja operacines sistemas, kas diegia atnaujinimus, kas stebi infrastruktūrą, kas valdo naudotojų prieigas ir kas reaguoja į incidentą. Jei jums taikomi TIS 2 reikalavimai, įvertinkite ir tiekimo grandinės saugumą, paslaugos tęstinumą bei incidentų valdymo procesą.