Hario Poterio filmai eilės tvarka: visi 8 filmai ir kur juos žiūrėti?

Kai už lango ima temti vis anksčiau, daugeliui mūsų norisi magijos, burtų ir istorijų, kuriose už kiekvienų durų tyko paslaptys. Hario Poterio filmai jau tapo neoficialia šaltojo sezono tradicija – apsnigtas Hogvartsas, Kalėdoms išpuošta Didžioji salė ir John'o Williams'o muzika šventinę nuotaiką kuria ne prasčiau nei „Vienas namuose“. 

Iš viso yra 8 Hario Poterio filmai, kino teatruose pasirodę 2001–2011 metais. Jie sukurti pagal 7 J. K. Rowling knygas – paskutinė, „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“, buvo ekranizuota 2 dalimis. Norint istoriją pamatyti nuo pradžių iki pabaigos, filmus geriausia žiūrėti jų išleidimo tvarka – ji sutampa ir su pagrindinių įvykių chronologija. 

O jei vieno filmo neužtenka, galima ruoštis visam maratonui. 8 dalys kartu trunka beveik 20 valandų – taigi teoriškai Hogvartse galima praleisti beveik parą. 

Hario istorija kine prasidėjo 2001 m. nuo laiško iš Hogvartso vienuolikmečiui berniukui, o baigėsi po 10 metų mūšiu dėl burtininkų pasaulio. Per tą laiką pasikeitė 4 režisieriai, užaugo pagrindiniai aktoriai, o kartu su jais keitėsi ir filmų nuotaika – ji darėsi vis tamsesnė.

Jei pirmosios dvi dalys atrodo ypač jaukios ir kalėdiškos, tai nėra vien nostalgija. „Išminties akmenį“ ir „Paslapčių kambarį“ režisavo Chris'as Columbus'as, prieš tai sukūręs du pirmuosius „Vienas namuose“ filmus. Jo Hogvartse daug žvakių, vaišių, sniego ir vaikiškų nuotykių – nors „Paslapčių kambaryje“ mokyklos koridoriuose darosi gerokai nejaukiau.

Būtent „Išminties akmuo“ padėjo pamatus tam Hogvartsui, kurį iki šiol atpažįstame iš kelių muzikos natų ar Didžiosios salės kadro. Daniel'is Radcliffe'as, Rupert'as Grint'as ir Emma Watson tuo metu dar tik pradėjo savo kino karjeras, tačiau aplink juos Columbus'as surinko įspūdingą britų aktorių komandą: Alan'ą Rickman'ą, Maggie Smith, Robbie Coltrane'ą, Richard'ą Harris'ą, Julie Walters ir kitus. O John'o Williams'o sukurta „Hedwig's Theme“ tapo visos kino serijos muzikiniu parašu.

Trečiajame filme įvyko vienas ryškiausių serijos posūkių. „Azkabano kalinį“ režisuoti perėmė Alfonso Cuarón'as, ir Hogvartsas iš karto pasijuto kitoks: niūresnis, šaltesnis, keistesnis, o patys Haris, Ronis ir Hermiona – jau nebe maži vaikai. 

Cuarón'as net paprašė trijų pagrindinių aktorių parašyti rašinius apie savo personažus. Emma Watson, kaip ir būtų galima tikėtis iš Hermionos, pristatė ilgą darbą, Daniel'is Radcliffe'as – maždaug puslapį, o Rupert'as Grint'as savojo apskritai neparašė. Režisieriui tai pasirodė visiškai roniška.

Ketvirtajame filme Hogvartse prasideda Burtų trikovės turnyras, į kurį atvyksta mokiniai iš Biobetonso ir Durmštrango burtų mokyklų. „Ugnies taurėje“ netrūksta įspūdingų išbandymų: drakonai, povandeninės užduotys, pavojingas labirintas ir, žinoma, Kalėdų balius. Pastarasis Hariui, regis, kelia ne mažiau rūpesčių nei susitikimas su drakonu – juk reikia ne tik išmokti šokti, bet ir pakviesti merginą. 

„Ugnies taurę“ režisavo Mike'as Newell'as, o Sedriką Digorį suvaidino Robert'as Pattinson'as – dar prieš tapdamas Edward'u Cullen'u „Saulėlydžio“ sagoje. Vis dėlto po šventės ir turnyro užduočių istorija pasuka gerokai niūresne kryptimi. Įvyksta tai, ko burtininkų pasaulis labiausiai bijojo: sugrįžta Voldemortas, kurį įkūnijo Ralph'as Fiennes'as.

„Fenikso brolijoje“ Haris jau turi kovoti ne tik su Voldemortu, bet ir su tais, kurie atsisako pripažinti jo sugrįžimą. Hogvartse pasirodo Doloresa Ambridž, kurią vaidina Imelda Staunton. Netrukus paaiškėja, kad už saldžios šypsenos ir meilės rožinei spalvai slypi itin žiaurūs auklėjimo metodai. Ambridž iki šiol yra viena labiausiai nemėgstamų serijos veikėjų, nors jai, kitaip nei Voldemortui, nereikia nei juodos mantijos, nei šiurpios išvaizdos. 

Penktąjį filmą režisavo David'as Yates'as, vėliau sukūręs ir visas tris likusias Hario Poterio sagos dalis. „Fenikso brolijoje“ pirmą kartą pasirodo Luna Geranorė, kurią suvaidino Evanna Lynch. Pati aktorė buvo didelė Hario Poterio knygų gerbėja ir dėl Lunos vaidmens varžėsi su tūkstančiais kitų merginų. Jos personažas greitai tapo vienu mylimiausių serijoje – galbūt todėl, kad Hogvartse, kur visi nuolat dėl ko nors kovoja ar nerimauja, Luna sugeba likti savimi.

Šeštajame filme Hogvartsas dar kartą pasikeičia. „Netikrame Prince“ paaugliškos simpatijos, pavydas ir pirmosios meilės istorijos persipina su vis didėjančia Voldemorto grėsme.  

„Netikras Princas“ išsiskiria ir savo vizualine atmosfera. Filmo operatorius Bruno Delbonnel'is buvo nominuotas „Oskarui“ už operatoriaus darbą. Prislopintos spalvos, šešėliai ir rūkas čia kuria jau visai kitokį Hogvartsą nei pirmuosiuose filmuose.

Paskutinę J. K. Rowling knygą „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“ nuspręsta ekranizuoti 2 filmais. Pirmoji dalis kino teatruose pasirodė 2010 m., antroji – 2011-aisiais. 

„Mirties relikvijų“ pirmojoje dalyje Haris, Ronis ir Hermiona jau nebegrįžta į įprastus mokslo metus Hogvartse. Jie keliauja po Didžiąją Britaniją, ieškodami horokrusų – daiktų, kuriuose Voldemortas paslėpė savo sielos dalis. Vietoj pažįstamų mokyklos koridorių jų laukia miškai, apleistos vietovės, nuolatinis slapstymasis ir vis didesnė įtampa tarp trijų draugų. 

Viena įsimintiniausių šios dalies scenų – Hario ir Hermionos šokis palapinėje skambant Nick'o Cave'o ir „The Bad Seeds“ dainai „O Children“. Knygoje tokios scenos nėra – ją filmui sukūrė režisierius David'as Yates'as ir scenaristas Steve'as Kloves'as. Tai trumpa akimirka, kai du išsigandę ir pavargę draugai bent trumpam gali pamiršti, kas vyksta aplinkui. 

„Mirties relikvijos. 2 dalis“ sugrąžina žiūrovus į Hogvartsą, kur vyksta lemiamas mūšis su Voldemortu. Čia susijungia daugelis per ankstesnius septynis filmus pradėtų istorijų, o ypatingas dėmesys tenka Severui Sneipui, kurį visoje serijoje vaidino Alan'as Rickman'as. Jo personažo istorija iki šiol yra viena dažniausiai aptariamų tarp Hario Poterio gerbėjų, todėl tiems, kurie filmus žiūri pirmą kartą, geriau iš anksto apie ją per daug neskaityti. 

Paskutinis filmas užbaigė dešimtmetį trukusią kino kelionę. Daniel'is Radcliffe'as, Rupert'as Grint'as ir Emma Watson pirmą kartą prieš kameras kaip Haris, Ronis ir Hermiona stojo dar būdami vaikai, o atsisveikino su savo personažais jau suaugę. Žiūrint visus 8 filmus iš eilės galima stebėti ne tik istorijos raidą, bet ir tai, kaip per dešimtmetį pasikeitė patys aktoriai.

Hario Poterio filmai nėra kalėdiniai tiesiogine prasme, tačiau šventės juose turi ypatingą vietą. Ir tai lėmė ne vien apsnigti Hogvartso bokštai ar išpuošta Didžioji salė – kai kurios kalėdinės scenos svarbios ir pačiai istorijai. 

„Išminties akmenyje“ Haris pirmą kartą gyvenime gauna tikras kalėdines dovanas. Iki tol Kalėdas leidusiam pas Durslius, Hariui tai pirmosios šventės, per kurias jis iš tiesų jaučiasi kažkam svarbus. Galbūt todėl ši filmo dalis ir žiūrovams kelia tiek šiltų jausmų. 

Kalėdos svarbios ir „Ugnies taurėje“. Čia vyksta Kalėdų balius, kuriame mokiniai pasirodo su iškilmingais drabužiais, o Haris su Roniu įsitikina, kad šokiai ir santykiai su merginomis gali būti sudėtingesni ir už Burtų trikovės užduotis. Beje, filme skamba ir išgalvotos grupės „The Weird Sisters“ muzika – ją atlieka muzikantai iš „Radiohead“ bei „Pulp“. 

Prie filmų nuotaikos prisideda ir John'o Williams'o muzika. Kompozitorius, sukūręs garso takelius „Vienas namuose“, „Žvaigždžių karams“ ir „Juros periodo parkui“, parašė muziką pirmiesiems trims Hario Poterio filmams. Jo melodijos tapo neatsiejamos nuo Kalėdų ir Hogvartso pasaulio.

19 val. 39 min. Tiek trunka visi 8 Hario Poterio filmai be pertraukų. 

Kalėdinis filmų maratonas nebūtinai turi virsti ištvermės išbandymu. Visus 8 filmus patogu suskirstyti į 4 vakarus, kiekvieną jų skiriant dviem istorijos dalims.

_{Trukmės apskaičiuotos pagal įprastas kino filmų versijas, be pertraukų. Atskirų leidimų trukmė gali šiek tiek skirtis.}

Pirmąjį vakarą galima skirti jaukiausioms sagos dalims, antrąjį – Burtų trikovės turnyrui ir tamsėjančiai istorijai, trečiąjį – kovai su Voldemorto šalininkais, o ketvirtąjį pasilikti didžiajam finalui. 

O jei beveik 5 valandos prie ekrano atrodo per daug, galima rinktis 8 vakarų maratoną – po vieną filmą kas vakarą.

Visus 8 Hario Poterio filmus gali žiūrėti per „Telia Play“. Čia rasi visą kino sagą – nuo pirmosios Hario kelionės į Hogvartsą iki paskutinės akistatos su Voldemortu. Filmus gali įsijungti televizoriuje, žiūrėti kompiuterio naršyklėje arba per „Telia Play“ programėlę telefone ar planšetėje. Taigi Hogvartsas pasiekiamas beveik iš bet kur! 

Filmus taip pat galima žiūrėti su garsiniu vaizdavimu – papildoma „Telia Play“ galimybe, atveriančia kino pasaulį regos negalią turintiems žiūrovams. Garsinis vaizdavimas padeda sekti ekrane vykstantį veiksmą: tarp dialogų pasakojama apie veikėjų išvaizdą, judesius, aplinką ir kitas svarbias vaizdines detales. Taip stebuklingas Hario Poterio pasaulis tampa prieinamesnis dar daugiau žiūrovų.