Vaikai gana greitai perpranta tėvų kontrolės įrankių veikimą ir randa būdų juos apeiti.
Tarp dažniausių triukų yra gamyklinių nustatymų atkūrimas, tėvų slaptažodžių sužinojimas ir programėlių nustatymų apėjimas.
Vien tėvų kontrolės funkcijų įjungti nepakanka, svarbu reguliariai tikrinti, ar jos vis dar veikia ir nėra apeinamos.
2021 m. statistikos portalo „Statista“ surinktais duomenimis, daugiau nei pusė tėvų riboja tai, kokius vaizdo įrašus gali žiūrėti jų atžala, o 48 proc. apklaustųjų teigia naudojantys vienas ar kitas vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje ribojančias programėles. Tačiau nors tokios pastangos yra sveikintinos, tėvai turėtų nepamiršti kartais patikrinti, ar šios priemonės iš tiesų veikia.
Noras apsilankyti taip smarkiai ribojamuose internetiniuose puslapiuose ar dar vieną kitą valandėlę pažaisti tarp bendraamžių populiarų žaidimą kartais gali būti toks stiprus, kad vaikus nejučia transformuotų į programišius. Tėvai gali net nepastebėti, kaip iš įvairių gidų ir „YouTube“ įrašų pasimokę mažieji paslapčia naudojasi telefonu ar kompiuteriu net ir už nustatyto tvarkaraščio ribų ar mėgaujasi jų akių pasiekti neturėjusiu turiniu.
Slaptas gamyklinių nustatymų atkūrimas
Daugeliui suaugusiųjų gamyklinių įrenginio nustatymų atkūrimas skamba kaip labai nemalonus ir varginantis procesas, bet mažiesiems tai yra vieni juokai. Jie visiškai nebijo prarasti visus savo duomenis ir programėles, kadangi moka pasidaryti atsargines jų kopijas ar geba greitai viską atsisiųsti iš naujo.
Šio triuko tikslas – kartu su visais duomenimis pašalinti visas tėvų įjungtas ribojimo parinktis ir iš naujo nustatyti įrenginį be jų. Tai atlikęs vaikas gali žaisti ir naudotis prietaisu be jokių „stabdžių“.
Būdas apsisaugoti:
išmanųjį telefoną ar planšetę aktyvuoti naudojant tėvų paskyrą.
Pasiskolintas tėvų slaptažodis
Net ir apsaugoję programėlių atsisiuntimą ar viršyto ekrano laiko pratęsimą slaptažodžiu, tėvai neturėtų prarasti budrumo. Mažieji slaptažodį gali lengvai sužinoti įjungę ekrano vaizdo įrašymą ar suradę vietą, kurioje jį laikote pasižymėję.
Būdai apsisaugoti:
vaikui paprašius įvesti slaptažodį jo telefone, pirma nuleisti įrankių juostą ir pažiūrėti, ar nėra įjungtas ekrano vaizdo įrašymas;
slaptažodžio nesižymėti telefono užrašinėje ar kitoje mažamečiui pasiekiamoje vietoje;
prevenciškai keisti slaptažodį kas porą mėnesių.
Laiko juostos pakeitimas
Dauguma tėvų jau išmoko nustatyti, kuriomis valandomis ir kiek laiko per dieną jų vaikai gali naudotis savo išmaniuoju ar kompiuteriu. Deja, didelė dalis šio gamykliškai įrenginiuose įdiegto funkcionalumo ir specialių programėlių vis dar nėra atsparios laiko juostos pakeitimui.
Atėjus laikui miegoti ar išnaudojus per dieną skiriamo naudojimosi laiko limitą, vaikas gali bandyti prietaiso datos ir laiko nustatymuose pakeisti laiko zoną, pavyzdžiui, į septyniomis valandomis atsiliekančią Niujorko ar devyniomis valandomis pirmaujančią Sidnėjaus. Tai suklaidina ekrano laiko skaičiavimo funkciją ir ji gali mažiesiems leisti toliau naudotis įrenginiu.
Būdai apsisaugoti:
kai kuriuose įrenginiuose galima slaptažodžiu užrakinti laiko limitą ir kitus laiko nustatymus;
išjungti pasirinkimą ignoruoti laiko limitą.
Vidinių programėlių naršyklių naudojimas
Net ir pasinaudojus visais šiais patarimais, vaikai vis tiek gali rasti būdą apeiti ekrano laiko limitais apribotas programėles. Vienas jų – aplikacijos viduje atveriamo naršyklės lango naudojimas.
Tokios programėlės, kaip „Gmail“, siekdamos paspartinti jose esančio internetinio turinio atvėrimą, turi integruotą naršyklės funkcionalumą, kurį vaikai linkę išnaudoti blogiems tikslams. Pavyzdžiui, į savo el. pašto dėžutę išsisiuntę tam tikrą internetinę nuorodą, jie gali atverti ją „Gmail“ viduje, per iššokusį langą toliau sėkmingai naršyti internete bei per šią naršyklę pasiekti „Messenger“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitas ekrano laiku apribotas paslaugas.
Būdai apsisaugoti:
programėlėse išjungti vidinės naršyklės funkcionalumą;
ekrano laiku apriboti visas telefone esančias aplikacijas.
Internetinio srauto filtrų apėjimas
Technologijas išmanantys tėvai, siekdami savo atžalą apsaugoti nuo jo amžiui netinkamo turinio ar tam tikrų pramogų, Wi-Fi maršrutizatoriaus nustatymuose į juodąjį sąrašą įtraukia pasirinktus internetinius puslapius. To dėka vaikas nebegali draudžiamo turinio pasiekti nė per vieną prie tinklo prijungtą įrenginį – kompiuterį, telefoną ar planšetę.
Visgi vaikams tai pamažu tampa vis mažesne problema. Jei tėvai pamiršta pakeisti prisijungimus prie maršrutizatoriaus, pagal jo modelį vaikai internete gali susirasti gamyklines kombinacijas bei savo nuožiūra pasikoreguoti turinio filtravimą. Internetinio srauto filtrai taip pat tampa neveiksmingi net ir naudojant vis labiau populiarėjančias virtualaus privataus tinklo (VPN) paslaugas.
Būdai apsisaugoti:
pakeisti maršrutizatoriaus prisijungimus;
įjungti reikalavimą įvesti tėvų paskyros slaptažodį prieš instaliuojant naujas programėles;
nuolat stebėti internetinį srautą, ar jame neatsiranda srautą slepiančios programos domeno.
