4 min. skaitymo
Disleksija yra mokymosi sutrikimas, apsunkinantis darbą su tekstine ir skaitine informacija.
Pirmieji disleksijos požymiai gali pasireikšti dar ankstyvoje vaikystėje.
Gramatikos klaidos neparodo žmogaus intelekto, kūrybiškumo ar gebėjimų.
Disleksiją turintys žmonės dažnai susiduria su stereotipais ir socialine stigma.
„Go Red For Dyslexia“ iniciatyva siekia didinti visuomenės supratimą apie disleksiją ir ją turinčių žmonių potencialą.
Disleksija yra mokymosi sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais priimant, įsisavinant ir analizuojant raidėmis bei skaičiais pateikiamą informaciją. Statistika rodo, kad kiekvienoje Lietuvos mokyklos klasėje yra nuo vieno iki trijų vaikų, dėl disleksijos susiduriančių su mokymosi sunkumais.
Ką svarbu žinoti apie disleksiją?
Pirmuosius disleksijos požymius galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį. Jam gali būti sunku įsiminti eilėraščius, daineles ar atkartoti ritmą.
Vėliau šis sutrikimas gali pasireikšti gausiomis gramatikos ir skyrybos klaidomis, sunkumais suprasti bei atpasakoti tekstą, painiojamos panašios raidės, pavyzdžiui, p ir b.
Disleksiją turintys žmonės susiduria ne tik su iššūkiais švietimo sistemoje, kurioje dažnai vyrauja vienas mokymosi modelis ir su tuo susijusios praktinės problemos, bet ir su socialine stigma, siejama su nusistovėjusiu raštingumo suvokimu.
„Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės teigimu, apie disleksiją turinčių žmonių patirtis ir problemas vis dar kalbama per mažai. Visuomenėje trūksta žinių apie šio, vis dažniau atpažįstamo, sutrikimo keliamus iššūkius ir būdus juos įveikti.
„Tekstas yra tik viena iš priemonių pažinti pasaulį, mokytis ir tobulėti. Gramatikos klaidos ar sunkumai priimant informaciją tikrai neleidžia spręsti apie žmogaus intelektinius, kūrybinius ir pažinimo gebėjimus. Paradoksalu, bet disleksiją turinčių žmonių intelektas neretai yra aukštesnis nei vidutinis, tačiau dėl skaitymo sunkumų tai dažnai lieka nepastebėta“, – sako J. Markeliūnė.
Kai kurie mokytojai vis dar žiūri į šiuos vaikus kaip į tinginius ar negabius, o tai gali neigiamai paveikti jų išsilavinimą, savivertę ir santykius su aplinkiniais. Kartais ir patys susinerviname pamatę klaidų pilnus įrašus ar komentarus socialiniuose tinkluose, tačiau labai svarbu tą akimirką sustoti ir pagalvoti, kad juos parašęs žmogus gali susidurti su tam tikrais iššūkiais ir nepulti kurstyti internetinių patyčių.“

Pašnekovė priduria, kad daugybė iškilių mokslininkų, kūrėjų ir visuomenei reikšmingų asmenybių turėjo disleksijos sutrikimą – nuo Galilėjaus iki Džono Lenono ir daugelio kitų. Todėl svarbu mažinti stereotipus ir stigmas, o tai galima padaryti didinant visuomenės supratimą apie disleksiją ir ją turinčių žmonių galimybes bei poreikius.
Raudona spalva – dėmesiui atkreipti
Anot J. Markeliūnės, „Telia“ siekia, kad gyvenimas būtų įdomus visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų turimų sutrikimų ar jiems tinkamiausių mokymosi modelių. Todėl bendrovė jungiasi prie pasaulinės akcijos „Go Red for Dyslexia“, kurios tikslas – keisti vyraujantį požiūrį į disleksiją, raštingumą ir mokymosi sutrikimus turinčių žmonių potencialą.
„Nereikėtų nustebti mūsų socialinių tinklų įrašuose ar reklaminiuose skydeliuose pastebėjus gramatinių klaidų. Jas paliekame sąmoningai, siekdami atkreipti dėmesį į disleksijos sutrikimo keliamus iššūkius.“

Pozityviai žiniai skleisti „Go Red For Dyslexia“ iniciatyva pasirinko raudoną spalvą, kuri įprastai siejama su klaidų taisymu ir neteisingai parašytų žodžių žymėjimu. Gyventojai, įmonės ir organizacijos kviečiami palaikyti iniciatyvą, pasirenkant raudonos spalvos akcentus aprangos detalėse, grafiniame dizaine ar interjere.
Nuo 2019 metų vykstanti iniciatyva vienija dešimtis organizacijų visame pasaulyje, kurios padeda disleksiją turintiems žmonėms ir didina visuomenės supratimą apie šį sutrikimą.



