Pavadinimas, žinoma, neatsitiktinis. Kaip ir garsiojoje Trojos istorijoje, grėsmė slepiasi ten, kur jos mažiausiai tikimės. Tik šiuolaikiniam trojanui nereikia nei medinio arklio, nei įspūdingų kino scenarijų, kad pridarytų žalos – kartais pakanka vieno neapgalvoto paspaudimo.
Trojos arklys apsimeta teisėta, patikima programa ir, skirtingai nei virusas, į įrenginį patenka per apgaulę.
Trojanas gali plisti per apgaulingus el. laiškus, svetaines, nepatikimus atsisiuntimo šaltinius.
Trojos arklys gali vogti duomenis, suteikti prieigą prie įrenginio ar įdiegti kitą kenkėjišką programą.
Aptikti ir blokuoti kenkėjiškas programas padeda antivirusinė apsauga ir saugūs kasdieniai įpročiai.
„Telia Safe“padeda aptikti, blokuoti ir pašalinti Trojos arklius bei kitas kenkėjiškas programas.
Kas yra Trojos arklys?
Trojos arklio veikimo principas paremtas apgaule – vartotojas mano atidarantis ar diegiantis saugų turinį, nors iš tiesų paleidžia kenkėjišką programą. Ji gali slėptis programoje, dokumente, žaidime ar kitame iš pirmo žvilgsnio patikimai atrodančiame faile.
Pavadinimas kilo iš graikų legendos. Trojos gyventojai įsileido į miestą medinį arklį manydami, kad tai dovana, tačiau jo viduje slėpėsi graikų kariai. Kompiuterinis Trojos arklys veikia panašiu principu – pavojus slepiasi tame, ką pats vartotojas palaiko saugiu.
Ar Trojos arklys yra kompiuterinis virusas?
Ne visai. Trojos arklys yra kenkėjiška programinė įranga, tačiau techniškai jo nereikėtų tapatinti su kompiuteriniu virusu.
Kompiuterinis virusas gali pats daugintis užkrėsdamas kitus failus ar programas. Jam svarbiausia patekti į įrenginį apsimetus patikimu turiniu ir būti paleistam vartotojo.
Todėl, nors paieškoje ar kasdienėje kalboje dažnai sutiksi terminą „Trojos arklio virusas“, tiksliau jį vadinti Trojos arkliu arba kenkėjiška programa.
Kaip Trojos arklys patenka į kompiuterį ar telefoną?
Trojos arklys į įrenginį paprastai patenka vartotojui pačiam atidarius užkrėstą failą, atsisiuntus programą ar paspaudus apgaulingą nuorodą.
El. laiškų ir žinučių priedai. Kenkėjiškas failas gali būti pateiktas kaip sąskaita, dokumentas, siuntos informacija ar kita svarbi žinutė.
Netikros ar užkrėstos svetainės. Jose gali būti siūloma atsisiųsti tariamą programą, atnaujinimą ar kitą failą.
Programos iš nepatikimų šaltinių. Nemokamos ar modifikuotos mokamų programų versijos gali slėpti kenkėjišką kodą.
Apgaulingos nuorodos. Paspaudus jas gali būti nukreipiama į svetainę, kurioje vartotojas skatinamas atsisiųsti ir paleisti kenkėjišką failą.
Būtent dėl to Trojos arkliams veiksminga ne vien technologija. Jie išnaudoja ir pasitikėjimą, smalsumą ar skubėjimą.
Trojos arklys gerai parodo, kad kibernetinė ataka nebūtinai prasideda nuo sudėtingo įsilaužimo. Kartais užpuolikui daug paprasčiau įtikinti žmogų pačiam atidaryti duris. Pavyzdžiui, atsiųsti tariamą sąskaitą ar programos atnaujinimą tuo metu, kai žmogus skuba ir neturi laiko tikrinti kiekvienos detalės.
Todėl viena svarbiausių apsaugos priemonių išlieka labai paprasta: prieš atidarant netikėtą failą ar diegiant programą pagalvoti, iš kur ji atkeliavo ir ar tikrai jos laukėme.
Ką Trojos arklys gali padaryti įrenginyje?
Trojos arklio veikla priklauso nuo to, kokiu tikslu konkreti kenkėjiška programa sukurta. Vienos programos gali bandyti rinkti informaciją, kitos – suteikti nuotolinę prieigą prie įrenginio arba atverti kelią papildomoms kenkėjiškoms programoms.
rinkti prisijungimo duomenis ar kitą įrenginyje esančią informaciją;
stebėti tam tikrą vartotojo veiklą;
atsisiųsti ir įdiegti papildomų kenkėjiškų programų;
suteikti nusikaltėliams galimybę nuotoliniu būdu valdyti dalį įrenginio funkcijų;
keisti ar trikdyti įrenginio veikimą.
Dėl to trojanas nebūtinai iš karto apie save praneša iššokančiu langu ar akivaizdžiai sulėtėjusiu kompiuteriu. Kai kurių kenkėjiškų programų tikslas kaip tik yra kuo ilgiau likti nepastebėtoms.
Kaip suprasti, kad įrenginyje gali būti Trojos arklys?
Vieno požymio, kuris neabejotinai patvirtintų Trojos arklį įrenginyje, nėra. Be to, dalis tokių programų specialiai veikia nepastebimai.
Vis dėlto įtarimą gali kelti netikėtai sulėtėjęs įrenginys, nepažįstamos programos, dažni veikimo sutrikimai, neįprasti iššokantys langai ar be aiškios priežasties pasikeitę nustatymai.
Pastebėjus vieną iš šių požymių nereikėtų iš karto daryti išvados, kad įrenginys užkrėstas. Tačiau verta jį patikrinti patikima antivirusine programa, ypač jei neseniai atidarei įtartiną failą ar įdiegei programą iš nepatikimo šaltinio.
Kaip apsisaugoti nuo Trojos arklio?
Trojos arklys remiasi apgaule, todėl svarbi ir techninė apsauga, ir tavo paties veiksmai.
Programas ir failus siųskis iš patikimų šaltinių. Jei mokama programa nepažįstamoje svetainėje staiga siūloma nemokamai, tai gali būti ne tokia gera dovana, kaip atrodo.
Neskubėk atidaryti netikėtų priedų. Net jei laiškas atrodo atsiųstas pažįstamos įmonės ar žmogaus, verta patikrinti siuntėją ir pagalvoti, ar tokio dokumento iš tiesų laukei.
Atnaujink operacinę sistemą ir programas. Atnaujinimai dažnai ištaiso žinomas saugumo spragas.
Naudok antivirusinę apsaugą. Ji gali padėti aptikti kenkėjiškas programas dar prieš joms padarant žalos arba nustatyti jau į įrenginį patekusias grėsmes.
Kaip nuo Trojos arklių saugo Telia Safe?
„Telia Safe“ antivirusinė programa „Android“, „Windows“ ir „Mac“ įrenginiuose padeda apsisaugoti nuo virusų, Trojos arklių, šnipinėjimo programų ir kitų kenkėjiškų programų. Ji automatiškai tikrina failus ir programas realiuoju laiku, o aptikusi grėsmę apie ją praneša ir leidžia ją pašalinti.
„iPhone“ ir „iPad“ įrenginiuose antivirusinis skenavimas neatliekamas, tačiau juose veikia kitos „Telia Safe“ saugumo funkcijos, pavyzdžiui, naršymo apsauga, padedanti išvengti nesaugių svetainių.
„Telia Safe“ yra kaip papildomas saugumo sluoksnis, tačiau nepakeičia saugaus elgesio internete. Jei failas kelia įtarimų ar atrodo per gerai, kad būtų tiesa, geriausia jo apskritai neatsisiųsti. Kaip parodė Trojos istorija, kartais geriausia apsauga – tiesiog neatverti vartų.
