„ChatGPT“ gali pateikti neteisingą informaciją itin įtikinamai, todėl jo atsakymus būtina tikrinti patikimuose šaltiniuose.
DI robotai kartais „fantazuoja“ faktus, šaltinius ar skaičius, nes jų tikslas yra sugeneruoti atsakymą, o ne garantuoti jo teisingumą.
Kuo aiškiau ir detaliau suformuluojama užklausa, tuo mažesnė klaidų ir netikslumų tikimybė.
Didžiausia „ChatGPT“ vertė šiuo metu yra informacijos struktūrizavimas, idėjų generavimas ir pagalba kasdienėse užduotyse, o ne savarankiškas turinio kūrimas be žmogaus priežiūros.
ES apie dirbtinio intelekto etiką ir reguliavimą pradėjo galvoti beveik prieš dešimtmetį, tačiau dalis visuomenės į tai rimtai pažiūrėjo tik dabar, kai pastebėjo, kad „ChatGPT“ ir kiti populiarėjantys pokalbių robotai gali būti panaudoti kuriant dezinformaciją, netinkami panaudojant asmens duomenis, pažeidžiant vaikų teises ar sekant žmones.
Žaibiškai išpopuliarėjęs „ChatGPT“ kone akimirksniu buvo įdarbintas mokinių rašinėlių rašytoju, internetinių portalų žurnalistu ir net socialinių tinklų turinio kūrėju. Visgi, nuslūgus pirminei susižavėjimo bangai, pasimatė šio įrankio netobulumai – neturėdamas pakankamai informacijos robotas linkęs fantazuoti, beveik kiekviename tekste švelniai „nusikalbėti“, o pagautas „už rankos“ ir paprašytas pateikti šaltinius – išgalvoti net ir juos.
Norint išvengti su tuo susijusių nemalonių situacijų, „ChatGPT“ negalima aklai pasitikėti. Kiekvienoje užklausoje reikėtų pateikti kaip įmanoma daugiau konteksto bei jam patikėti ne savarankišką turinio kūrimą, o informacijos struktūrizavimą.
Įtikinamai skambanti nesąmonė
Vykdydamas mūsų užklausas, „ChatGPT“ pokalbio robotas pasitelkia įtikinamai skambančius faktus ir juos pateikia sklandžiu tekstu, sudarydamas klaidingą kompetentingumo įspūdį. Labai dažnai įvairūs netikslumai ir melagystės sudaro pakankamai nedidelę atsakymo dalį, todėl gali būti pastebimi tik įdėmiai skaitant arba toje temoje turint specifinių žinių.
Pavyzdžiui, „ChatGPT“ paklausus, kiek Lietuvoje buvo karalių, DI asistentas atsakys, jog jų buvo 3, ir paminės į šį titulą pretendavusius asmenis – Mindaugą, Vytautą Didįjį ir Mindaugą II.
Panaši situacija ir pasiteiravus apie Žemaitijos sostinę – robotas atsakys, jog ji yra Mažeikiai, ir savo atsakymą papildys, kad tai neva yra vienas pagrindinių miestų Mažeikių apskrityje, nepaisant to, jog tikroji sostinė yra Telšiai, o Mažeikių apskrities Lietuvoje niekada nebuvo.
Ne ką geriau „ChatGPT“ išmano ir Lietuvos krepšinio temą. Paklausus, kiek kartų Vilniaus „Rytas“ yra laimėjęs LKL, išmanusis įrankis praneš, jog titulų skaičius siekia 14, bei netgi išvardins metus, kuriais neva buvo pasiekti šie laimėjimai. Žinant, jog visi šie skaičiai yra paprasčiausiai išgalvoti, kyla noras paklausti apie šių duomenų šaltinius. Tačiau robotas įžūliai tvirtina, kad „Ryto“ laimėtų čempionatų skaičius yra plačiai pripažintas ir jį galima rasti oficialioje LKL svetainėje.
Melagystes lemia keletas priežasčių
Nagrinėjant galimus „ChatGPT“ melavimo motyvus, verta akcentuoti šio pokalbio roboto veikimo principą. Siekiant jį paversti maksimaliai universaliu ir taip su plačiomis DI galimybėmis supažindinti kuo daugiau vartotojų, įrankis buvo sukurtas taip, kad pateiktų atsakymusį kuo daugiau klausimų, užuot koncentravęsis į jų faktų teisingumą ir atsisakydamas vartotojui padėti tais atvejais, kai trūksta patikimų duomenų.
Nuo to jau spėjo nudegti vieno didžiausių JAV technologijų portalo „CNET“ redakcija, peržiūrėjusi 70 šiemet savo portale DI parašytų straipsnių ir daugiau, nei pusėje, radusi klaidų. Tai ją pastūmėjo atsitraukti ir šio DI modelio sukompiliuotų tekstų nebepublikuoti be redaktoriaus peržiūros.
Tokias klaidas lemia ir šiuo metu naudojami pokalbių roboto treniravimo ypatumai. Ne paslaptis, jog „ChatGPT“ mokymui buvo pasitelkti itin dideli internete sklandančios informacijos kiekiai, kurios saugojimas tekstiniu formatu būtų labai brangus. Dėl šios priežasties šie duomenys buvo apdoroti ir suspausti iki skaičių, bet ne atsitiktinai, o pagal latentinės erdvės principą.
Kalbant paprasčiau, „ChatGPT“ buvo mokomas suprasti ne tai, kas tiksliai yra apelsinas, o tai, kad apelsinas yra arčiau citrinos, nei vynuogės, ar juo labiau automobilio. Būtent todėl „ChatGPT“ beveik visada pataiko į temą, bet nebūtinai atsako tiksliai.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad įtakos turi ir kalba, kuria pokalbių robotui užduodame klausimus. Ne paslaptis, jog dėl mažesnio duomenų kiekio lietuvių kalba, klausiant lietuviškai, įrankio galimybės kokybiškai atsakyti į klausimą smarkiai sumažėja ir informaciją jam tenka versti iš šaltinių anglų kalba. Taip atsakymuose gali įsivelti papildomų klaidų dėl terminų neatitikimo ir kitų vertimo netikslumų.
ChatGPT naudingas, tačiau reikalauja įgudimo
Nepaisant polinkio „nukrypti į lankas“, „ChatGPT“ vis tiek gali būti labai naudingas ir smarkiai palengvinti kasdienes užduotis. Tiesiog norint išnaudoti šio dirbtinio intelekto įrankio potencialą reikia suvokti jo dabartinį ribotumą ir atitinkamai parinkti jam skiriamus darbus.
Šie patarimai gali padėti su „ChatGPT“ dirbti efektyviau:
Kuo detaliau formuluoti užduotis. Detalesni klausimai DI modeliui duoda daugiau konteksto, todėl sumažėja galimybių improvizuoti ir suklysti.
Nevengti patikslinančių klausimų ir stebėti, ar nėra nukrypstama nuo minties. Jei atsakymuose pradedama atsiprašinėti, ar sakyti kitą nuomonę, geriau tokiais atsakymais nepasitikėti.
Kritiškai vertinti atsakymus, ypač jei juose pateikiami skaičiai ar faktai. Juos reikia tikrinti bent keliuose šaltiniuose, nes „ChatGPT“ gali būti linkęs juos išgalvoti.
Nenaudoti „ChatGPT“ pateiktų atsakymų viešai ir nesiųsti kitiems asmenims, prieš tai jų neperžiūrėjus. Pokalbių robotas dar negali visavertiškai veikti be žmogaus įsitraukimo.
Geriausia „ChatGPT“ pasitelkti, kai reikia struktūrizuoti esamą informaciją arba punktais išdėstytus teiginius paversti sklandžiu tekstu. Taip pat jis gali padėti tais atvejais, kai reikia sugalvoti prezentacijos struktūrą ar sudėlioti verslo planą, bei tada, kai stokojama minčių, kaip atrašyti į elektroninį laišką.
Trumpai tariant – kol kas „ChatGPT“ vis dar yra labiau mechaninį darbą palengvinantis asistentas, nei savarankiškas ir už mus darbus nudirbti galintis kolega.
