Vyras su pūkine striuke ir kepure stovi snieguotoje vietovėje ir žiūri į telefoną. Už vyro fone stovi didelės vėjo jėgainės.

Daiktų interneto įrenginiai: kaip 5G keičia IoT rinką verslui?

Vyras su pūkine striuke ir kepure stovi snieguotoje vietovėje ir žiūri į telefoną. Už vyro fone stovi didelės vėjo jėgainės.
  • Verslas
2025-02-04
Mažiau žinoma 5G pusė – nauja daiktų interneto era. Penktos kartos tinklas nuo pat pradžių buvo kuriamas visai eilei jutiklių, dar nematytų įrenginių ir modernių transporto priemonių, kurios kiekvieną sekundę siunčia duomenis į internetą ir mūsų pasaulį verčia išmanesniu.

Buvo manoma, jog tai tolima ateitis, tačiau daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) pažangą galime išvysti savo elektros skydinėje ir net pažvelgę į savavaldžius keltus.

„2020 m. daiktų internetas pasiekė svarbią ribą – IoT įrenginių skaičius dvigubai aplenkė išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir kitą IoT nepriskiriamą elektroniką. Kitąmet ši proporcija IoT naudai išaugo iki 3:1, o bendras prie interneto prijungtų IoT produktų skaičius – priartėjo prie 20 milijardų.

Dėl per mažos talpos senasis 4G tokios prietaisų masės paprasčiausiai nebūtų pajėgęs atlaikyti, o naujajai erai paruoštas 5G tą sugeba, suteikdamas ne vieną papildomą privalumą – itin mažą delsą ir mažesnes energijos sąnaudas“, – teigia „Telia“ Telekomunikacinių produktų padalinio vadovas Remigijus Brasius.

„Telia“ Telekomunikacinių produktų padalinio vadovas Remigijus Brasius

Maža delsa kuria naujus panaudojimo horizontus

Daiktų internetui vienas svarbiausių 5G pranašumų yra beveik neegzistuojantis vėlinimas. 5G leidžia IoT prietaisams apsikeisti duomenimis beveik realiu laiku ir pasiūlyti kone akimirksninę reakciją. Tai pagaliau atveria galimybes jį naudoti autonominiuose automobiliuose, pramonės automatizacijoje ir nuotolinėje chirurgijoje, kur per sekundės dalį nepriimtas sprendimas kam nors gali kainuoti gyvybę ar lemti didelius finansinius nuostolius.

Šias 5G galimybes gerai iliustruoja Norvegijoje testuojami savavaldžiai keltai, kurie realiu laiku analizuoja aplinką ir matuoja atstumą iki kranto, kas leidžia jiems sklandžiai plaukti Trondheimo kanalu, išvengiant kliūčių, ir saugiai prisišvartuoti pasiekus kelionės tikslą. Keltui patekus į nenumatytas situacijas, uoste sėdintis jo kapitonas per 5G gali perimti valdymą ir rankiniu būdu per nuotolį laivą nuplukdyti į reikiamą vietą.

„Toks 5G pritaikymas nėra vien tik smagi technologijų demonstracija. Jis akivaizdžiai įrodo, kad penktos kartos tinklas su IoT yra pajėgūs pakeisti žmones monotoniškuose darbuose. Konkrečiai keltų atveju vartotojams tai gali padėti sumažinti paslaugos kainos didėjimą, šalyje kylant darbo užmokesčio lygiui, ir per žmogiškų klaidų sumažinimą padėti išvengti vėlavimų ar kito paslaugos kokybės suprastėjimo“, – komentuoja R. Brasius

Beprecedentė sparta

Beveik šimtą kartų 4G lenkiantis 5G greitis pasitarnauja ne tik prieš artėjantį skrydį prireikus atsisiųsti „Netflix“ serialo sezoną, bet ir tada, kai vaizdo turinį reikia kūrybingai pritaikyti pramonėje. Sudėtingėjant staklėms, konvejeriams ir kitiems gamybiniams įrenginiams, jų aptarnavimui tekstinių instrukcijų nebepakanka. Jų mokymasis užtruktų pernelyg daug laiko ir, tikėtina, ne visada padėtų išspręsti įvairius gedimus.

Suomijos pakuočių gamintoja „Stora Enso“ tai suprato dar prieš kelerius metus, kai savo gamykloje pirmąkart panaudojo papildytąją realybę (angl. Augmented Reality, AR). Prie 5G prijungti išmanieji akiniai, aprūpinti ekranais ir kameromis, įgalina skirtinguose padaliniuose fiziškai esančius pramonės įrengimų technikus tarpusavyje konsultuotis, vykdant įvairias aptarnavimo procedūras, ir efektyviai naudotis akinių ekrane jiems pateikiamais vaizdiniais patarimais. Taip sutrumpėja gedimų šalinimo laikas ir sumažinamos gamybos prastovos.

Patikimas ryšys milijonams įvairiausių prietaisų

Dar vienas IoT rinkai aktualus 5G privalumas – itin didelė talpa, leidžianti vienu metu prie tinklo prijungti sunkiai suvokiamo dydžio įrenginių skaičių. Šiandien, kai interneto ryšys pamažu skverbiasi į kiekvieną gatvės šviestuvą, automobilio parkavimo vietą ir net šiukšliadėžę, 5G patikimumas tampa kritiškai svarbiu tolimesnės IoT plėtros įgalinimo veiksniu.

Gyvenimiškų šios 5G savybės pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Beveik kiekvieno mūsų namų elektros skydinėje jau yra įmontuotas išmanusis skaitiklis, kuris informaciją apie mūsų energijos suvartojimą į skaitmeninę duomenų bazę perduoda per 5G šeimai priklausantį NB-IoT ryšį. Vien šių įrenginių skaičius jau siekia šimtus tūkstančių, tad galima tik pagalvoti, kokias apkrovas tokiais tempais 5G tinklui teks atlaikyti po kelerių metų. Gera žinia, kad kuriant 5G standartus tai buvo numatyta, todėl šiandien turime kone beribį mūsų kasdienybės automatizavimo potencialą.

Remigijus Brasius, „Telia“ Telekomunikacinių produktų padalinio vadovas

R. Brasius pabrėžia ir tai, kad priešingai nei senieji IoT ryšio sprendimai, į 5G standartą įeinančios ir būtent daiktų internetui kurtos LTE-M ir NB-IoT technologijos duomenų perdavimo efektyvumo kartelę iškelia į naujas aukštumas.

Kadangi jos leidžia informaciją išsiųsti nustatytais intervalais, tarp siuntimų siųstuvo maitinimas gali būti efektyviai išjungiamas ir taip taupoma baterijos įkrova. Dėl to modernių jutiklių baterijos be įkrovimo geba tarnauti net dešimt metų, o patys įrenginiai gali būti montuojami po kelio danga ir visur kitur, kur neįmanoma jų lengvai pakeisti ar atvesti elektros laido.

5G pažanga atvers ir daugiau IoT galimybių

Nors jau veikiantis 5G davė didelę paspirtį IoT aplikacijų populiarumui, R. Brasius įsitikinęs, kad tai tik pradžia. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių penktos kartos tinklas iš pradžių buvo vystomas „non-standalone“ (NSA) būdu, jo plėtrai panaudojant dalį 4G skirtos infrastruktūros. Tai leido vartotojams greičiau savo vietovėje išbandyti didesnę tinklo spartą ir geresnę talpą, bet neatskleidė viso 5G potencialo. Būtent dėl to didžiausi technologiniai proveržiai pasimatė praėjus keliems metams – tada, kai 5G tapo atskirtas nuo 4G.

„Vadinamieji 5G „standalone“ (SA) tinklai veikia atskirai nuo senesnių tinklų ir neturi tam tikrų ribojimų, kuriuos lemia 4G įrangos naudojimas. Tokiu būdu dar labiau sumažinama ryšio delsa ir yra galimybė tinklą „pjaustyti“, dalį jo resursų izoliuojant kariuomenei, pagalbos tarnyboms, savivaldybei ar kuriam kitam svarbiam tikslui.

Tikėtina, kad su tolimesne 5G SA plėtra išvysime autonominio transporto koridorius, kuriais judantys savavaldžiai automobiliai ar sunkvežimiai galės sklandžiai judėti, prisijungę prie tik jiems skirto tinklo ir saugiai keisdamiesi informacija su miesto šviesoforais. Tuo metu, išaugusi tinklo talpa leis prie interneto prijungti dar daugiau milijardų IoT įrenginių, nesulėtinant interneto paprastiems vartotojams ir nesumažinant kitų kritiškai svarbių operacijų kokybės“, – reziumuoja ekspertas.

  • Valdykite verslą iš bet kurios vietos realiu laiku

    Pasirinkite Telia IoT sprendimus verslui ir valdykite visus savo IoT įrenginius ir SIM korteles vienoje vietoje!

Susiję straipsniai

Daugiau apie verslą
Žmonių minia lauke festivalyje. Žmonės stovi iškelę rankas į orą ir šypsosi.
Verslas
2025-04-17

Alytuje pirmą kartą Lietuvoje buvo išbandytas daiktų interneto sprendimas. Lietuvos įmonė „Iterato“ su Ispanijos startuoliu panaudojo „Telia“ IoT duomenų perdavimo ryšį. Nauja sistema leidžia į vieną platformą sujungti ir skirtingas pajėgas, ir miesto bei dronų kameras ir taip reaguoti į incidentus.

Remigijus ir jo komanda kuria bei prižiūri daugiau nei 70 ryšio produktų ir paslaugų. Būtent jis paverčia idėjas realiais įrankiais, kuriuos naudoja klientai. Pavyzdžiui, Remigijaus komanda sukūrė daiktų interneto (angl. IoT) platformą, kuri leidžia verslams patiems lengvai valdyti šimtų ar tūkstančių įrenginių ryšį vienoje vietoje.
Remigijus Brasius
Verslas
2026-02-23

„Telia“, „Ruptela“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė konsorciumo sutartį kurti globalią stambiagabaričių krovinių ir transporto sekimo sistemą. ES finansuojamas projektas bus paremtas 5G palydoviniu NB-IoT ryšiu Ruptela SAT5-GL ir veiks bet kuriame pasaulio taške.

Remigijus ir jo komanda kuria bei prižiūri daugiau nei 70 ryšio produktų ir paslaugų. Būtent jis paverčia idėjas realiais įrankiais, kuriuos naudoja klientai. Pavyzdžiui, Remigijaus komanda sukūrė daiktų interneto (angl. IoT) platformą, kuri leidžia verslams patiems lengvai valdyti šimtų ar tūkstančių įrenginių ryšį vienoje vietoje.
Remigijus Brasius
Verslas
2026-03-10

Lietuvoje mažėjant užsienio investicijoms, ekonomikos augimą palaiko vietos verslas. Jo sprendimus gerai atspindi šviesolaidžio plėtra: optinis ryšys diegiamas ten, kur kuriamos gamyklos, laboratorijos ar energetikos projektai. Tai rodo realų verslo aktyvumą ir regionų plėtros kryptis.

Aurimas rūpinasi, kad „Telia“ verslo klientai gautų sprendimus, kurie padeda jiems augti greičiau ir dirbti užtikrinčiau. Jis su komanda padeda įmonėms išsirinkti tinkamiausias ryšio, IT ir technologijų paslaugas, kad šios kurtų realią vertę – nuo saugesnio darbo debesyje iki patikimesnio ryšio kasdieniams procesams. Aurimas gerai supranta verslo poreikius, todėl visada ieško sprendimų, kurie būtų ne tik techniškai pažangūs, bet ir praktiškai naudingi.
Aurimas Žlibinas

Atsisiųsk „Mano Telia“ programėlę

Greita ir patogu – jau šiandien valdyk savo ryšio paslaugas vienoje vietoje

Nuskaitykit QR kodą ir atsisiųskite programėlę