Šis atvejis parodė ne tik Lietuvos atsparumą, bet ir ilgalaikių infrastruktūrinių investicijų naudą. Lietuvoje turime net keletą interneto jungčių su dideliais pralaidumo rezervais, todėl vartotojai gali būti tikri, kad ryšys veiks net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Nepaisant to, šis incidentas puikiai parodė, kodėl būtina negyventi vien tik šia diena ir planuoti pajėgumų didinimą ateityje.
„Telia“ paslaugoms naudojamą jūrinį kabelį su Švedija valdo bendrovė „Arelion“, kuri ir buvo atsakinga už šios tarptautinės jungties remonto darbus.
Ryšio krypčių dubliavimas – raktas į patikimumą
Internetas šiandien yra apraizgęs kone kiekvieną šalies kampelį, bet jo srautas Lietuvą pasiekia vos per keletą tarptautinių jungčių. Šios jungtys yra stori optiniai kabeliai, einantys po žeme arba jūros dugnu. Nukirtus visus juos, mūsų valstybė taptų atkirsta nuo išorinio pasaulio, o visuomenėje kiltų didelis chaosas, nes internetas naudojamas tiek tarpusavio komunikacijai, tiek mokėjimams aptarnauti.
Pagrindinė mūsų tinklo patikimumo užtikrinimo strategija – trigubas dubliavimas. Tarptautinės jungtys Lietuvą pasiekia trimis skirtingomis kryptimis, kiekvieną jų sudaro bent keli skirtingi kabeliai, o linijų apkrovą nuolat stebi išmani sistema, prireikus galinti srautus perskirstyti mažiau apkrautoms kryptims. Dubliavimas leidžia tinklui veikti pilnu pajėgumu, net ir įvykus kurios nors jungties pažeidimui, todėl sabotažo atvejais neįvyksta net trumpalaikiai paslaugų teikimo sutrikimai.
Reikšminga mūsų šalį nuo neigiamų pasekmių apsauganti detalė – didelis jungčių pralaidumas. „Telia“ laikosi principo, kad nė vienos tarptautinės jungties apkrova negali viršyti 60 proc., todėl kurioje nors kryptyje įvykus sutrikimui, likusios dvi ją gali pakeisti.
Nuolatinis pralaidumo didinimas inicijuojamas kiekvienais metais ir lemia dideles sąnaudas, tačiau atsakomybė prieš klientus yra svarbesnė nei komerciniai principai.
Iššūkiai tyko net šalies viduje
Dideliu iššūkiu ryšio stabilumui gali tapti ne tik priešiškų jėgų veikla, bet ir nuolat didėjanti interneto paklausa. Vien per penkerius metus „Telia“ tinklo apkrova išaugo daugiau nei dvigubai – tai pareikalavo didelių investicijų į tinklo plėtrą. Vis dėlto interneto tiekėjams už stabilų duomenų vartojimo augimą kur kas didesnį galvos skausmą kelia sunkiai prognozuojami vartojimo pikai.
Numatyti vartojimo šuolius galima prieš tarptautines sporto varžybas, didelių renginių transliacijas, žaidimų premjeras ir kitas iš anksto žinomas progas. Bet kai kada tokios aplinkybės atsiranda tarsi iš giedro dangaus.
Pavyzdžiui, COVID-19 laikotarpiu įvedus pirmąjį karantiną, Lietuvoje vos per vieną naktį tinklo apkrova išaugo dvigubai. Tai mūsų neužklupo netikėtai, nes kasmet bent penktadaliu didiname tinklo pralaidumą, nepaisant to, ar pakankamai išnaudojami jau esami resursai.
Tokį interneto srauto bangavimą ypač sunku atlaikyti mažesniems telekomunikacijų rinkos žaidėjams, kurie taupydami sąnaudas neužtikrina pakankamo interneto pralaidumo savo tinkle. Todėl vakarais, savaitgaliais bei kitomis ypatingomis progomis jų klientai susiduria su reikšmingu ryšio sulėtėjimu ir kitais paslaugų trikdžiais.
Pamoka apie atsarginių jungčių svarbą
Tyrėjai iki šiol aiškinasi, ar Lietuvą ir Švediją jungusio kabelio nutraukimas buvo teroristinis aktas, ar nelaimingas atsitikimas, bet jau dabar žinoma, kad jis ilgalaikių neigiamų pasekmių mūsų šalies skaitmeninei raidai neturės.
Šis atvejis dar kartą priminė atsarginių jungčių, vadinamosios diversifikacijos, svarbą. Nuo Klaipėdos iki Vokietijos nutiestas kabelis dar labiau padidintų šalies atsparumą panašioms hibridinėms atakoms ir pasitarnautų visam regionui, jei priešiškoms jėgoms pavyktų pažeisti kitų valstybių tinklo infrastruktūrą.
Lietuvos atsparumą skaitmeniniam terorizmui taip pat didina šalies viduje vykdomi projektai. Modernizuotos tarpmiestinės jungtys (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) pasižymi net kelis kartus išaugusiu pralaidumu, panaudojus 400 Gb/s ir 600 Gb/s optinius sujungimus, o tai leidžia skirtingais maršrutais nukreipti kitų miestų interneto srautą. Tokiu būdu galima greičiau atkurti interneto tiekimą gedimų atveju bet kuriame Lietuvos regione.
Baltijos jūros dugne nutiesto šviesolaidžio nutraukimas primena svarbią taisyklę – kritinės sistemos neturėtų priklausyti nuo vieno ryšio kanalo. Todėl įmonėms verta rinktis sprendimus, kurie derina kelias ryšio technologijas ir padeda užtikrinti veiklos tęstinumą net ir nenumatytais atvejais.
