Kas yra 5G?  

„Penktosios kartos 5G mobiliojo ryšio tinklas taps mūsų visuomenės ir ekonomikos stuburu, sujungiančiu milijardus įrenginių ir sistemų, įskaitant kritines pramonės šakas, tokias kaip energetika, transportas, bankininkystė ir sveikata“, – tokį 5G apibūdinimą pateikia Europos Komisija. Ir nei kiek neperdeda – 5G pridėtinė vertė pasaulio ekonomikai skaičiuojama trilijonais dolerių. Tad kas yra tas 5G, kaip jis veikia ir kuo skiriasi nuo 4G bei ankstesnių mobiliojo ryšio technologijų?

„5G yra naujos kartos mobiliojo ryšio technologija, kuri yra diegiama ir veikia kartu su 4G ryšiu. Tačiau tai nėra tik patobulinta 4G versija. 5G užtikrina dešimtis kartų didesnę interneto spartą, mažesnę delsą ir gerokai didesnę tinklo talpą – kitaip sakant, vienu metu prie tos pačios stoties gali prisijungti kur kas daugiau įrenginių. Tai atveria visiškai naujas galimybes“, – sako „Telia“ Technologijų infrastruktūros vadovas Andrius Šemeškevičius.

Jau beveik dešimtmetį jungiamės prie 4G tinklo. Būtent jis tapo išmaniųjų telefonų revoliucijos varikliu, o tai iš esmės pakeitė mūsų elgseną, įpročius ir poreikius tiek namuose, tiek darbe.

4G epochoje prasidėjo kalbos ir apie daiktų internetą bei išmaniuosius namus, tačiau šiandien visa tai dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir būtent 5G atliks lemiamą vaidmenį.

„4G technologija buvo kuriama visų pirma galvojant apie žmones. Tuo tarpu 5G yra kuriama ir vystoma orientuojantis į daiktus, kurie ne tik jungtųsi prie interneto, siųstų ir priimtų duomenis, bet ir bendrautų vieni su kitais“, – sako A. Šemeškevičius.

Saugus ir efektyvus

Atsižvelgiant į 5G tinklo reikšmę ir svarbą, jam keliami aukščiausi patikimumo, saugumo ir efektyvumo reikalavimai. Viena iš išskirtinių 5G technologijos galimybių yra tinklo išteklių skirstymas, kuris leidžia užtikrinti garantuotus pajėgumus tam tikroms paslaugoms ar klientams, kuriems tai itin svarbu.

„Vienas iš pavyzdžių būtų autonominės transporto priemonės: joms būtinas užtikrintas ryšys ir nejuntamas vėlinimas, kadangi kiekviena sekundės dalis gali lemti nelaimę. Joms galėtų būti teikiamas prioritetas kitų įrenginių ir vartotojų atžvilgiu“, – pastebi „Telia“ technologijų vadovas.

Kitas pavyzdys – dedikuoti ištekliai konkrečiam klientui. Tarkim, operatorius pastato bazinę stotį netoli įmonės gamyklos ir dalimi šios stoties pajėgumų gali naudotis tik tos įmonės darbuotojai, įrenginiai ar robotai. Įmonė gali būti rami, kad jos gamykloje viskas veiks užtikrintai, o operatorius toje vietovėje geresnę kokybę gali užtikrinti ir kitiems savo klientams.

Beje, 5G stotys gali būti ir „privačios“, t.y. statomos pačių įmonių teritorijose ir aptarnauti tik jas – panašiai, kaip dabar įmonėse veikiančios uždaros „Wi-Fi“ stotelės. Tik 5G atveju aprėptis, duomenų perdavimo sparta ir patikimumas yra kur kas didesni.

Universalumą užtikrina skirtingi dažniai

5G yra ne tik universalesnis, bet ir sudėtingesnis nei 4G. Skirtingiems poreikiams užtikrinti gali būti naudojamos įvairios dažnių juostos: žemo, aukšto ir net itin aukšto dažnio.

Pavyzdžiui, 700 MHz dažnis sklinda toli ir lengvai įveikia kliūtis, todėl leidžia užtikrinti didelę aprėptį, tačiau duomenų perdavimo sparta yra mažesnė. „Šis dažnių diapazonas puikiai tinka tokiems įrenginiams, kaip skaitikliai ir jutikliai, kurie siunčia mažus duomenų kiekius ir, dažnu atveju, net nebūna nuolat prisijungę prie interneto“, – sako A. Šemeškevičius.

Aukšti dažniai, tokie kaip 3,5 GHz, labiausiai pasiteisina didmiesčiuose, kur mažame plote mobiliuoju internetu naudojasi didelis skaičius žmonių. Beje, šį dažnių ruožą „Telia“ 5G ryšiui naudoja ir Lietuvoje. Nors aukšti dažniai sklinda arčiau ir sunkiai prasiskverbia pro sienas bei kitas kliūtis, jų talpa ir duomenų perdavimo sparta yra daug didesnė. Pavyzdžiui, miestuose ši dažnių juosta leis duomenų perdavimo spartą padidinti maždaug dešimt kartų.

Dar įspūdingesnės yra itin aukštos dažnių juostos, 26–28 GHz, galimybės: lyginant su dabartine 4G sparta, jos pajėgumai yra apie 100 kartų didesni, o vienu metu prie tos pačios stoties gali būti prisijungę dešimtys tūkstančių įrenginių.

„Toks aukštas dažnis sklinda ribotame plote, tačiau jį galima puikiai išnaudoti atvirose aikštėse, taip pat gamyklų patalpose, kur vienu metu didžiulius duomenų kiekius galėtų persiųsti tūkstančiai įrenginių. Beje, tokios antenos ateityje galėtų būti montuojamos ir ant gatvių apšvietimo stulpų, taigi gigabitinės spartos internetu galėtų naudotis kiekvienas“, – sako A. Šemeškevičius.

Sudie, 2G ir 3G!

Šiandien mobiliojo ryšio tinkluose veikia net keturių kartų – 2G, 3G, 4G ir 5G – technologijos. Ateityje, anot „Telia“ eksperto, liks tik 4G ir 5G. Beje, pirmiau atsisveikinsime ne su seniausia 2G technologija, o su 3G.

„Lietuvoje jau ruošiamės atsisakyti 3G technologijos. 2020 metais „Telia“ Lietuvoje vieną iš dviejų 3G dedikuotų dažnių juostų pilnai perleido pažangesnei 4G technologijai, kuri tuos pačius dažnių išteklius sugeba išnaudoti efektyviau. Visiškai išjungti 3G ryšį Lietuvoje numatoma 2022 metais“, – teigia A. Šemeškevičius.

Dar vėliau ateis laikas atsisakyti ir 2G technologijos, kurią vis dar palaiko daug senesnės kartos telefonų ir kitų įrenginių.

Ateityje lygiagrečiai bus naudojamos dvi technologijos, 4G ir 5G. Jos yra suderinamos tarpusavyje, taigi gali veikti kartu ir papildo viena kitą.