„Drill, baby, drill“ aidas Europos verslams

Europai tai – šaltas dušas. Tačiau vietoje panikos, šis sukrėtimas verslui tampa testu. Atėjo metas įrodyti, jog tvarumas yra ne biurokratinė našta, o strateginis ateities verslo stuburas.

Europos verslas, investuojantis į ilgalaikę, bet būtiną transformaciją, natūraliai siekia neprarasti pozicijų prieš JAV rinką, kurioje tvarumo reguliavimo kartelė leidžiama žemyn. Būtent šis konkurencinio balanso poreikis materializavosi ir politinių sprendimų lygmenyje – Briuselyje jau pasiekta bendra kryptis dėl tvarumo reguliavimo supaprastinimo. Ši iniciatyva vadinama „Omnibus“ ir jos detalės dar derinamos.

Ši iniciatyva verslo bendruomenėje vertinama kaip logiškas žingsnis. Užuot ignoravusi pasikeitusią globalią aplinką, Europa ieško būdų, kaip palengvinti administracinę naštą savo įmonėms, kad šios galėtų daugiau išteklių skirti realiai veiklai ir inovacijoms, o ne tik atitikties procesams. Taisyklių peržiūra ir atskaitomybės supaprastinimas šiuo atveju veikia ne kaip atsitraukimas nuo tikslų, o kaip būtina sąlyga išlaikyti Europos verslo gyvybingumą ir konkurencingumą globalioje arenoje.

Būtent šiame kontekste buvusio Europos Centrinio Banko prezidento ir ankstesnio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi ataskaita dėl ES konkurencingumo tampa itin svarbiu orientyru. Nors viešojoje erdvėje ji ne visada interpretuojama tiksliai, šis dokumentas verslo bendruomenės buvo sutiktas kaip itin taiklus ir savalaikis.

Svarbu suprasti esminę skirtį: Mario Draghi ataskaitoje nekalbama apie atsitraukimą nuo žaliųjų tikslų. Priešingai – jis akcentuoja, kad dekarbonizacija yra būtina sąlyga Europos modernizacijai, tačiau ji turi eiti kartu su protinga pramonės politika ir perteklinių barjerų šalinimu. Ši ataskaita pabrėžia verslui svarbų principą: tvarumo tikslai turi būti suderinti su aiškia, efektyvia ir prognozuojama reguliavimo aplinka. Tik tokioje stabilioje sistemoje įmonės gali sėkmingai įgyvendinti žaliąją transformaciją.

Kad verslas vertina stabilumą labiau už trumpalaikius politinius svyravimus, patvirtina ir duomenys. Apklausus daugiau nei 300 įmonių iš Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos-Ramiojo vandenyno regiono, 2025 metų „Morgan Stanley“ tyrimas parodė, kad tvarumo kryptį verslas renkasi ilgam ir tuomet jos nuosekliai laikosi. Net 88 proc. įmonių teigė, kad tvarumo strategijos padeda kurti ilgalaikę vertę ir stiprinti verslo atsparumą. Dauguma vadovų klimato kaitą mato ne tik kaip riziką, bet ir kaip galimybę kurti naujas idėjas, didinti efektyvumą ir įgyti pranašumą rinkoje.

Verslui stabilumas yra gyvybiškai svarbus, nes tik aiški aplinka leidžia planuoti ilgalaikes investicijas, kurti naujus produktus ir užtikrinti tiekimo grandinės patikimumą. Stabilumas suteikia pasitikėjimą rinkoje ir leidžia verslui kryptingai siekti tvarumo bei ilgalaikės vertės kūrimo.

Net ir esant tokiam politiniam spaudimui, pasauliniai verslo lyderiai demonstruoja, kad tvarumas nėra tik politinė mada. Gaminti tvariai kol kas neuždraudė net Donaldas Trumpas. JAV technologijų milžinai „Apple“ ir „Microsoft“ rodo įkvepiantį pavyzdį kaip išlaikyti vertybinį stuburą net ir nepalankioje politinėje aplinkoje.

„Apple“ atvejis yra vienas iš labiausiai įkvepiančių sprendimų. Šių metų pradžioje, nepaisant stiprėjančios retorikos prieš įvairovės ir tvarumo iniciatyvas, įmonės akcininkai atmetė pasiūlymą panaikinti įvairovės programas. Tai parodė, kad bendrovė bando išlaikyti savo vertybes nepriklausomai nuo išorės spaudimo.

Net po to, kai pasikeitusi politinė valdžia diktavo kitokias sąlygas, „Apple“ puslapyje DEI (įvairovė, lygybė ir įtrauktis) išliko kaip viena iš pamatinių vertybių. Įmonės vadovas Tim Cook tai įvardijo labai taikliai, teigdamas, nors teisinis reguliavimas šiais klausimais keičiasi ir įmonei gali tekti atlikti tam tikrus pokyčius, „Apple“ strateginės vertybės, orumas ir pagarba kiekvienam bei darbas šia linkme niekada nesusvyruos. Tai rodo, kad brandus verslas tvarumo atsakomybes suvokia ne kaip teisinę prievolę, o kaip strateginę „šiaurinę žvaigždę“, kurios krypties nekeičia.

Panašią poziciją užima ir „Microsoft“. Nei ši korporacija, nei kiti rinkos lyderiai neatsisako savo tikslų ir dienotvarkės aplinkosaugos srityje. Jie juda žalių technologijų link įvairiais būdais: pirkdami žalią elektrą, diegdami žiedinės ekonomikos sprendimus ir investuodami į įmones, kurios mažina emisijas. Pavyzdžiui, „Microsoft“ pradeda naudoti žaliąjį plieną ir stato pirmuosius duomenų centrus, kuriuose itin lengva mediena padeda sumažinti anglies emisijas 35 proc. lyginant su tradiciniais pastatais. Bendrovė taip pat aktyviai investuoja į atsinaujinančiosios energijos gamybos plėtrą. Technologijų milžinė pradės diegti žaliosios energijos jėgaines Meksikoje ir Brazilijoje, kad įmonės veikla būtų maitinama švaria energija.

Tik su partneriais, kurie dalijasi tvariomis vertybėmis, galima pasiekti ambicingiausius tikslus – efektyviau judėti link grynojo nulio (Net-Zero) tikslo iki 2040 m.