Metas formuoti skaitmeninį Lietuvos imunitetą

O koks yra tavo skaitmeninis atsparumas?

Apie skaitmeninės pažangos centrą

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro tikslas auginti žmonių bei verslų atsparumą skaitmeninėms grėsmėms ir taip įgalinti visuomenę naudotis technologijomis siekiant pažangos.

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centras kurs, sistemins ir teiks šalies verslams ir žmonėms skirtą informaciją bei žinias, būtinas stiprinti skaitmeninį imunitetą bei pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis.


Ekspertų komanda

Lietuva pasiekė skaitmeninę pažangą: 80 proc. Lietuvos namų ūkių turi kompiuterius, 90 proc. lietuvių skaitmeninėmis paslaugomis naudojasi kasdien, 100 proc. įmonių Lietuvoje turi kompiuterius ir interneto prieigas. Tačiau su skaitmenine pažanga atsirado ir skaitmeninių grėsmių: 2022 m. nusikalstamų veikų, padarytų el. erdvėje, skaičius išaugo 52 proc., tais pačiais metais finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo beveik 12 mln. eurų, Lietuva patenka į daugiausiai vaikų patyčių internete patiriančių šalių penketuką, o asmens duomenų apsaugos lygis nesikeičia nuo 2021 m. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 3 iš 5 Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad susiduria su iššūkiais naudodamiesi skaitmeninėmis paslaugomis.

Tad siekdami formuoti Lietuvos skaitmeninį imunitetą – auginti žmonių bei verslų atsparumą skaitmeninėms grėsmėms ir taip įgalinti visuomenę naudotis technologijomis, į „Telia“ Skaitmeninės pažangos centrą susibūrė aukšto lygio ekspertai. Jie sieks išryškinti skaitmenines problemas Lietuvoje ir patars, kaip jas paversti galimybėmis, analizuos, kurių skaitmeninių galimybių neišnaudoja visuomenė, bei įspės apie grėsmes ir pavojus, kuriuos sukelia netinkamas ar neatidus technologijų naudojimas.


Patarimai

Elektroninėje erdvėje pavienių asmenų arba organizacijų vykdomas informacinių sistemų, infrastruktūros objektų, kompiuterių tinklų, asmeninių kompiuterių puolimas įvairiomis kenkėjiškomis priemonėmis. Kibernetinės atakos paprastai suorganizuojamos iš anoniminio šaltinio, jų pagrindinis tikslas yra užvaldyti, pakeisti arba sunaikinti pasirinktąjį taikinį įsilaužiant į sistemą per labiausiai pažeidžiamą tašką.
Internetinės svetainės puolimas, kai joje lankosi daugiau vartotojų nei ji yra pritaikyta ir serveris nepajėgia palaikyti gaunamos apkrovos. Tokiu atveju internetinė svetainė tampa nepasiekiama nei vienam vartotojui.
Vienas populiariausių kibernetinių sukčiavimų įrankių, nes informacijos saugumo pažeidimai yra susiję su žmogiškuoju faktoriumi. Naudojami netechnologiniai būdai įsilaužti į sistemą ar tinklą, o manipuliavimo formos naudingos atakuojančiam asmeniui, pavyzdžiui asmeninės ar konfidencialios informacijos suteikimas.
Duomenų viliojimas įvairiomis priemonėmis - elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis gaunamos nuorodos, reklaminiai skydeliai, internetinės svetainės. Paspaudus gautą nuorodą yra prašoma suvesti slaptažodžius ar asmens duomenis, ir šie duomenis patenka į sukčių rankas.
- Jeigu laiške prašoma atskleisti savo slaptažodį ar kitus svarbius duomenis; - Jeigu laiško siuntėjo adresas yra įtartinas, nėra iš oficialios pašto dėžutės; - Jeigu laiške yra nuoroda, kurią paspaudus prašoma suvesti svarbius asmens duomenis; - Jeigu laiške yra prisegtukas, su įtartinu pavadinimu ir iš nežinomo siuntėjo laiškas gali būti pavojingas.
- El. paštu. Kai apsimetama gerai žinomu paslaugų teikėju ar prekės ženklu. - SMS žinute. Kai apsimetama gerai žinomu paslaugų teikėju ar prekės ženklu. - Telefoniniu skambučiu. Kai apsimetama artimuoju ar paslaugų teikėju, pavyzdžiui, banko atstovu, ir siekiama gauti svarbių asmeninių duomenų. - Internetinėse reklamose. Kviečiant laimėti gerus prizus ir siekiant išvilioti duomenis.
- Įsidiegti antivirusinę programą savo išmaniuosiuose įrenginiuose. - Reguliariai keisti slaptažodžius. Slaptažodis turi būti kuo sudėtingesnis. - Nenaudoti el. pašto slaptažodžio kitose paskyrose ar internetinėse parduotuvėse. - Neatidarinėti įtartinų nuorodų gautų el. paštu ar SMS žinute. - Neatidarinėti el. laiško prisegtukų, gautų iš nepažįstamo ar įtartino siuntėjo.
Duomenis šifruojančios kenkėjiškos programos, kai už pavogtus duomenis yra prašoma išpirkos.

Visą informaciją rasite čia.

Fiziniams asmenims ar kitiems subjektams užtikriname galimybę pateikti prenšimus apie neteisėtą turinį Telia prieglobos paslaugose, kaip numatyta Skaitmeninių paslaugų akte (Reglamentas (ES) 2022/2065).

Pateikti pranešimą apie turinį.

Tai patyčios vykstančios naudojant skaitmeninius įrenginius (mobiliuosius telefonus, kompiuterius ar planšetes). Kibernetinės patyčios gali pasireikšti SMS žinutėmis, programėlėmis arba internetu socialinėje žiniasklaidoje, forumuose ar žaidimuose, kur žmonės gali peržiūrėti turinį, jame dalyvauti ar bendrinti. Kibernetinės patyčios apima neigiamo, žalingo, melagingo ar niekšiško turinio apie ką nors kitą siuntimą, paskelbimą ar bendrinimą. Tai gali apimti dalijimąsi asmenine ar privačia informacija apie ką nors kitą, sukeliantį gėdą ar pažeminimą. Kai kurios elektroninės patyčios peržengia neteisėto ar nusikalstamo elgesio ribas.