Įvairovės ir lygių galimybių kultūra „Telia“ įmonėje

Įvairovės ir lygių galimybių kultūra „Telia“ įmonėje

Lygios galimybės ir LGBTQ+ benduomenė Lietuvoje

„Telia“ kaip technologijų lyderis Lietuvoje jaučia pareigą būti pavyzdžiu ir kitose gyvenimo srityse. Nuolat atvirai kalbame apie tai, kad žmonės turi teisę jaustis laimingi būdami savimi, nepaisant jų lyties, rasės, negalios, tautybės, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Įvairovė, lygios galimybės ir pagarba kiekvieno asmens teisėms yra „Telia“ vertybių pagrindas, tad bendrovės kultūra itin didžiuojamės.

Esame nekartą apdovanoti tiek kaip šeimai palankiausia darbovietė, tiek kaip LGBTQ+ bendruomenei draugiškiausias darbdavys. Kiekvienais metais remiame įvairius lygių galimybių renginius bei dažnai inicijuojame projektus, skirtus palaikyti LGBTQI teisėms.

Vienas iš tokių projektų pernai buvo ant Baltojo tilto atidengtas unikalus gatvės meno kūrinys – vaivorykštės spalvų trimatis piešinys, praeivius kvietęs „Pasinerti į meilę“ (angl. „Fall in love“). Apie 25 kvadratinių metrų ploto piešinio kūrybinę idėją pasiūlė „LinkMenų fabrikas“, o įgyvendino skulptorius Mindaugas Tendziagolskis.

Taip pat išreiškėme įvairovės idėjos ir LGBT bendruomenės palaikymą III Vilniaus šviesų festivalyje remdami „Hypar“ sujungiamų aliuminio kubų konstrukciją, kuri švietė įvairiomis spalvomis su periodiškai įsižiebiančia vaivorykšte. Šia instaliacija visiems norėjome priminti apie įvairovę ir pagarbą kiekvieno asmens teisėms.

 


 

LGBTQ+ šeimos – tokios pat svarbios

Mūsų taikomos papildomos naudos:

• Apmokamos atostogų dienos susituokus su tos pačios lyties partneriu bet kurioje šalyje
• Tėvadieniai/mamadieniai – prieinami visoms šeimoms, įskaitant vienos lyties poras, auginančias vaiku
• Sveikatos draudimas palankiomis sąlygomis – galimybė drausti savo partnerį(-ę)


Partnerystės pripažinimas

Pasirašę atnaujintą kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis, įtvirtinome vienodą požiūrį – darbuotojų partneriai prilyginami sutuoktiniams, jiems suteikiamos visos įmonės siūlomos naudos.

Pagarba lytinės tapatybės pokyčiams

Turime aiškią vidinę tvarką, kaip palaikyti darbuotojus lytinės tapatybės keitimo procese – nuo duomenų atnaujinimo iki jautraus ir pagarbaus komandos informavimo.

Lygių galimybių politika

„Telia“ griežtai draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties, lytinės tapatybės ar išraiškos, seksualinės orientacijos, rasės, etninės kilmės, religijos, amžiaus ar negalios. Ši politika taikoma visose srityse – nuo priėmimo į darbą iki paaukštinimo ir kasdienės darbo aplinkos kūrimo.

 


Interviu su LGBT organizacijos projektų vadove Monika

Birželis – tolerancijos mėnuo. Tad, kaip ir kasmet, „Telia“ išreiškia savo palaikymą įvairovės idėjai: visoje „Telia Company“ ruošiame įvairių veiklų ir iniciatyvų. Internetiniai seminarai, dirbtuvės ir aktyvus dalyvavimas „Baltic Pride“ renginiuose bei eitynėse birželio 4 dieną Vilniuje.

Bet apie viską iš pradžių. Kas slepiasi po trumpiniu LGBTQI+ pasakoja Nacionalinės LGBT teisių organizacijos projektų vadovė Monika Antanaitytė.

 

– Matyt, daugelis jau žino, kad LGBTQI+ reiškia kitokios orientacijos žmones. Tačiau paklausius, ką reiškia šios raidės, pilno atsakymo dažniausiai nesulauksime. Tai ką gi reiškia šis trumpinys?

Monika: Jis atspindi įvairovę neheteroseksualių žmonių bendruomenės viduje. Tai patogus terminas, kai norima įtraukiai kalbėti apie neheteroseksualių ar neheteronormatyvių žmonių bendruomenę. Taigi, iššifruokime:

  • • L – simbolizuoja lesbiečių bendruomenę.
  • • G – tai gėjų bendruomenė.
  • • B – biseksualūs asmenys, kurie jaučia potraukį abiem lytims.
  • • T – translyčiai asmenys, kurie jaučia, jog jų įgimta lytis nesutampa su savęs identifikavimu.
  • • Q – Queer, kvestionuoja heteronormatyvumą ir iš to kylančias visas kitas sąvokas ir lyčių stereotipus.
  • • Pliusas (+) – tai visos kitos tapatybės, pavyzdžiui, aseksualumas ar panseksualumas.

– Šios bendruomenės vėliava susideda iš vaivorykštės spalvų. Kaip ir kada tai tapo LGBTQI+ simboliu ir ką reprezentuoja kiekviena spalva?

Monika: Šis simbolis gimė 1978 metais ir yra siejamas su lietuvių kilmės Harvio Milko asmenybe. Jis buvo LGBTQI+ aktyvistas, vienas pirmųjų JAV politikų, atvirai kalbėjusių apie savo homoseksualumą. Būtent JAV gimė poreikis sukurti naują ženklą, kuris simbolizuotų naują įgalinantį ir išlaisvinantį etapą visai LGBTQI+ bendruomenei.

Vaivorykštė reprezentuoja įvairovę bendruomenėje. Kiekviena spalva turi savo reikšmę:

  • • raudona – gyvenimas;
  • • oranžinė – gijimas;
  • • geltona – saulės šviesa;
  • • žalia – gamta;
  • • mėlyna – magija ir menas;
  • • violetinė – tai siela.

Anksčiau turėjome rožinį trikampį, kuris taip pat simbolizavo LGBTQI+. Istoriškai jis turėjo neigiamą konotaciją, nes buvo nacių naudojamas homoseksualiems koncentracijų stovyklų kaliniams išskirti. Tačiau ilgainiui iš menkinančio jis tapo bendruomenę įgalinančiu ženklu, simbolizuojančiu bendruomenės galimybę pačiai valdyti savo likimą. Jis vis dar yra naudojamas, tačiau vaivorykštės vėliava tapo labiau visiems pažįstamu simboliu.

– Koks yra pagrindinis tikslas, kurio siekiate kartu su LGBT teisių organizacija?

Monika: Pagrindinis organizacijos tikslas yra didinti žinomumą apie LGBTQI+ bendruomenės situaciją Lietuvoje ir stiprinti teisinę bei socialinę šios bendruomenės apsaugą; mažinti šalies LGBTQI+ asmenų izoliaciją sukuriant informacijos ir komunikacijos tinklą. Taip pat – skleisti objektyvią informaciją apie homoseksualumą, biseksualumą, translytiškumą ir kitas tapatybes visuomenei ir institucijoms siekiant mažinti LGBTQI+ žmonių diskriminaciją.

– Kuo svarbios LGBTQI+ eitynės?

Monika: Tai festivalis, kuris skatina įvairovę, lygias galimybes ir lygiateisiškumą, jo metu LGBTQI+ bendruomenė yra matoma ir gali jausti kitų žmonių, taip pat viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų palaikymą. Norėčiau, jog vieną dieną LGBTQI+ diskriminacijos lygis visuomenėje būtų tiek sumažęs, jog tokias eitynes mes galėtume vadinti įvairovės švente, o ne taikios kovos už lygiateisiškumą išraiška. Deja, šiuo metu to negalime padaryti, nes iki šiol LGBTQI+ žmogaus teisės nėra užtikrinamos pakankamai.

– Kuri ES šalis yra draugiškiausia LGBTQI+ bendruomenei, o kurios dar nepripažįsta jos teisių?

Monika: Realiai visos Vakarų ir Šiaurės Europos šalys, kurios yra brandžios demokratijos, yra draugiškos LGBTQI+ bendruomenei. Na, o buvusios rytų bloko Europos Sąjungos šalys, patyrusios sovietinio režimo įtaką, tokios kaip Lietuva, Lenkija ar Vengrija, dar turi kur augti, norėdamos užtikrinti žmogaus teisių standartus, tačiau, tikimės, jog ateityje viskas pasikeis į gerąją pusę.

– Kuri šalis pirmoji įteisino tos pačios lyties asmenų santuoką? Kaip galvojate, ar Lietuvoje vieną dieną tai taip pat bus įteisinta?

Monika: Nyderlandų valdžia jau 2001-isiais metais įteisino santuokos lygybę. Šią valstybę ir galime laikyti pirmtake. O Lietuva tuo tarpu šeimos teisių pripažinimo tos pačios lyties poroms klausimu atsilieka dvidešimčia metų. Kalbant apie Lietuvą, jei mums svarbi mūsų valstybės ateitis, jei esame suinteresuoti spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimą, emigraciją, galvojame apie žmonių gerovę ir Lietuvos investicinės aplinkos gerinimą, tai bent iki partnerystes įteisinimo privalome prieiti, ir labai tikiuosi, jog tai bus greitu metu.

Ačiū už pokalbį.

Nori sužinoti apie Telia kultūrą daugiau?

Skaityk čia