Augalais ir vaisiais prekiaujančio „Dembavos medelyno“ patalpas ir sandėlius ištisą parą filmuoja 38 vaizdo kameros. Tačiau ne besiskleidžiantys žiedai, lapų fotosintezė ar metų laikų kaita domina šio sodininkystės ūkio šeimininkus – taip jie saugo turtą ir dar sutaupo.

Saugoti išties yra ką, ir tai – ne tik kasdienę duoną uždirbantys vaismedžiai, vaiskrūmiai ar obuoliai. Vienas didžiausių Lietuvoje vaismedžių medelynų ir į didžiausių Lietuvos sodų penketuką patenkanti bendrovė turi modernias saugyklas su reguliuojamos atmosferos kameromis, taip pat vienintelę šalyje specialią rūko kamerą vaismedžiams. Ši įranga leidžia užtikrinti tokias sąlygas, kad tiek augalai, tiek vaisiai nesunkiai ištveria visą žiemą.

Kas mėnesį sutaupo šimtus eurų

„Dembavos medelyno“ vadovas Gytis Kuliešius teigia apie vaizdo stebėjimo kameras įmonės teritorijoje svarstęs jau seniai, bet vis nesiryžo imtis pokyčių. „Anksčiau samdėme sargus ir buvome suskaičiavę, kiek tai sudaro išlaidų per metus, bet nieko nesiėmėme, nes visą dėmesį reikėjo sutelkti į gamybą. Sykį, bendraujant su „Telia“ pardavimų vadovu, kalba pakrypo apie vaizdo stebėjimo kameras. Paaiškėjo, kad ilgametis mūsų interneto tiekėjas gali visu tuo pasirūpinti“, – sako G. Kuliešius.

Viena iš priežasčių, kodėl vaizdo kamerų projektą verslininkas ilgai atidėliojo, buvo didelės pradinės išlaidos. Visgi ši problema buvo nesunkiai išspręsta: su tiekėju sutarta mokėjimus už įrangą paskirstyti per trejus metus. Dabar iš medelyno sandėlių, administracijos pastato, parduotuvės ir mechaninių dirbtuvių transliuojamą vaizdą visą parą tiesiogiai stebi ir į incidentus reaguoja saugos tarnyba.

„Dabar sudėję abi paslaugas – vaizdo kameras ir saugos tarnybą – mes kiekvieną mėnesį sutaupome po kelis šimtus eurų, lyginant su tuo, kiek kainavo samdyti sargus. Pasibaigus įrangos mokėjimo terminui, taupysime gerokai didesnes sumas“, – pastebi „Dembavos medelyno“ vadovas.

Be to, vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai dvi savaites laikomi „Telia“ serveryje, kuris yra apsaugotas nuo kibernetinių įsilaužėlių. Taigi G. Kuliešius šiuos įrašus gali bet kada peržiūrėti ir, vagystės ar kito incidento atveju, turėti įrodymus.

Rezultatas – didesnis našumas

Pernai 25 metų jubiliejų atšventusios bendrovės direktorius jau turi idėjų, kaip vaizdo kameras panaudoti ir kitiems tikslams. Pavyzdžiui, užfiksuoti, kaip per keletą metų užauga medis, ir sulipdyti pagreitintą vaizdo įrašą.

G. Kuliešiaus teigimu, technologijos padeda racionaliau naudoti lėšas ir didinti našumą, o vaizdo kamerų projektas – tik vienas iš to pavyzdžių.

„Tapę Pramonės ir amatų rūmų nariais, išsipirkome unikalius brūkšninius kodus, kurie galioja visame pasaulyje. Sekti ir analizuoti pardavimų duomenis tapo paprasčiau, rūšiavimas ir ženklinimas nebeeikvoja brangaus laiko. Ir nors šiandien tai atrodo nereikšminga, mums tai buvo tolygu N. Armstrongo išsilaipinimui Mėnulyje. Net klientai stebėjosi, kad mes dirbame su skeneriais. Be to, sodininkystėje labai daug rankinio darbo, norėtųsi jį kuo labiau palengvinti. Be abejonės, ateityje žemės ūkyje dirbs robotai“, – prognozuoja įmonės vadovas.

 Raktas į didesnį derlių

Ne tik robotai, bet ir daiktų internetas žemės ūkio sektoriuje žada milžiniškus pokyčius. „Telia“ daiktų interneto produktų vadovas Giedrius Janonis pastebi, kad norėdami išsilaikyti ūkininkai su tokiais pat ištekliais turi užauginti daugiau. Todėl tam, kad patenkintų augančią paklausą, jie turės prisijaukinti technologijas.

„Žemės ūkyje vis svarbesnį vaidmenį atlieka įvairūs daiktų interneto prietaisai, ir aš kalbu ne tik apie autonominius traktorius ar kitus padargus, kurie leidžia automatizuoti procesus. Pasaulyje beprotišku tempu auga daviklių, kurie matuoja drėgmę, temperatūrą, dirvos sandarą ir kitus dalykus, populiarumas. Jų pateikiami duomenys ūkininkams yra raktas į maksimalius derlius“, – sako G. Janonis.

Šie davikliai duomenis belaidžiu ryšiu perkelia į debesiją, kur ūkių valdytojai juos gali patogiai analizuoti naudodamiesi savo kompiuteriu, telefonu ar planšete ir priimti sprendimus. Arba tai gali atlikti patys įrenginiai – pavyzdžiui, dirvos drėgmei nukritus iki tam tikro lygio, automatiškai įsijungia drėkinimo sistema. Visa tai taupo kaštus ir laiką, kurį galima skirti didesnę pridėtinę vertę kuriantiems darbams. Šių sistemų patikimam veikimui būtinas stabilus ir kokybiškas ryšys.

„Ūkininkai vis labiau įvertina daiktų interneto suteikiamas galimybes ir stengiasi jomis pasinaudoti tam, kad optimizuotų kaštus, padidintų produkcijos kiekį ir pasiektų geresnius rezultatus. Juk ūkininkas – tai tas pats verslininkas, gaminantis ir parduodantis produkciją bei siekiantis verslo augimo“, – teigia „Telia“ atstovas.

Prognozuojama, kad pasaulinė išmaniųjų žemės ūkio įrenginių rinka per ateinančius ketverius metus ūgtels iki daugiau nei 11 mlrd. dolerių.