Ko pirmiau pasigestumėte – išmaniojo telefono ar piniginės? Taigi. Mūsų prisirišimas prie išmaniųjų įrenginių ne visada yra geras įprotis, tačiau būtent jis paskatino sukurti mobiliuosius atsiskaitymus telefonu – jei jo nepaleidžiame iš rankų, tai kodėl juo nepakeitus piniginės? Įprotis taip pat atlieka svarbią funkciją užtikrinant saugumą.

Tai, ką žinai, ir tai, ką turi – tokiu principu vadovaujasi visos modernios autentifikavimo sistemos. Vadinamąją dviejų faktorių autentifikaciją naudoja ir įmonės „Mobilieji mokėjimai“ sukurta mokėjimų sistema „MoQ“. Tam, kad galėtų ja naudotis, žmonės turi įvesti slaptažodį (tai, ką žino) ir su savimi nešiotis telefoną su SIM kortele (tai, ką turi).

„Kadangi telefoną žmonės visada turi šalia, pagrindinė nauda yra ta, kad vien šio įrenginio užtenka, kad jie galėtų atlikti visas operacijas – pirkti internetu, parduotuvėse, atsiskaityti restoranuose, kavinėse ar degalinėse. Sprendimo saugumas paremtas SIM kortele, taigi norint įsilaužti į sąskaitą blogiečiui reikia ne tik žinoti jūsų slaptažodį, bet ir užvaldyti telefoną. Žmonės paprastai nepaleidžia savo telefonų iš rankų, be to, naujausi telefonai apsaugoti naujausiomis biometrinėmis technologijomis, todėl telefonas yra ir nuolat turimas, ir gerai apsaugotas įrenginys“, sako „Mobiliųjų mokėjimų“ generalinė direktorė Monika Rimkūnaitė-Bložė.

Būnant užsienyje ir išjungus mobiliuosius duomenis, mokėjimus galima atlikti ir prisijungus prie „WiFi“ tinklo, tačiau tik ribotą laiką – prieigos sertifikatams pasenus, vartotojas turi prisijungti naudodamas aktyvią SIM kortelę.

Dar viena saugumo priemonė – stambesnių operacijų patvirtinimas elektroniniu parašu: kai atsiskaitymo suma viršija 500 eurų, mokėjimus būtina pasirašyti el. parašu.

 

Viskam yra atsarga

Vienas iš bendros kartu su kitais Lietuvos ryšio operatoriais sukurtos „MoQ“ sistemos architektų Ramūnas Šablinskas pastebi, kad galutiniai „MoQ“ vartotojai mato tik tai, kas jiems svarbu: kiek pinigų yra jų sąskaitoje, kur galima atsiskaityti ir kaip pervesti pinigus draugams. Tačiau kaip automobilio galia slypi po kapotu, taip ir mobiliųjų mokėjimų sistemos tikrasis grožis yra užkulisiuose. „MoQ“ turi tokių saugumo sprendimų, kurie užtikrintų jos veikimą net esant kritinei situacijai, pavyzdžiui, šalyje vykstant kibernetinėms atakoms.

„Per kelias sekundes, kai žmogus paspaudžia pervedimo mygtuką ir parduotuvė ar jo draugas gauna pinigų pervedimą, įvyksta visa eilė autorizavimo, pervedimo apdorojimo ir patvirtinimo veiksmų, o šiame kelyje dalyvauja kelios dešimtys virtualių serverių. Svarbiausios užduotys yra apdorojamos „Telia Cloud“ debesijos platformoje, o aktyvūs „MoQ“ sprendimo komponentai įdiegti dviejuose sinchroniškai veikiančiuose duomenų centruose, tad vienam jų susidūrus su techninėmis problemomis, apkrovą pasiruošęs perimti kitas. Be to, visi sistemos komponentai yra dubliuoti ne blogesniu nei N+1 lygiu – kitaip sakant, sustreikavus bet kuriam elementui, visada yra atsarginis“, – komentuoja R. Šablinskas.

„Telia Cloud“ debesija mobiliųjų mokėjimų sprendimui pasirinkta todėl, kad „MoQ“ platforma yra unikali ir jos projektavimo etape buvo sudėtinga įvertinti, kiek išteklių jai reikės. Esminis debesijos paslaugų privalumas yra tas, kad „MoQ“ gaunami ištekliai yra valdomi pagal poreikį: vartojimui išaugus jų skiriama daugiau, o sumenkus – mažiau. Kaip ir kitais atvejais, paslaugų gavėjas moka tik už tai, kokiomis paslaugomis realiai naudojasi.

 

Naujovė jau įsisuko

Mobiliuosius mokėjimus“ įkūrę trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Bitė“, ir „Tele2“ ir „Telia“ mobiliojo ryšio rinkoje yra didžiausi konkurentai, tačiau mokėjimų srityje jie bendradarbiauja kiekvienas bendram labui skirdami dalį savo žinių ir išteklių.

Pasak „Mobiliųjų mokėjimų“ vadovės M.Rimkūnaitės-Bložės, idėja kurti bendrą mokėjimų platformą kilo dar 2016 metais, paaiškėjus, kad kiekvienas operatorius svarsto tokius mokėjimus siūlyti atskirai. 2017m. sausį trys operatorių įmonės su Lietuvos banku pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė išvystyti momentinius mobiliuosius mokėjimus ir prisidėti prie Lietuvos mokėjimų rinkos inovacijų.

Tais pačiais metais Europos komisija operatorių įmonėms suteikė koncentracijos leidimą, vystyti mobiliųjų mokėjimų platformą bendrai įkurtos įmonės pagrindu. UAB Mobilieji mokėjimai gavo Lietuvos banko Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. Šių metų rugpjūtį platforma oficialiai startavo su riboto platinimo „MoQ beta“ programėle.

„Dalis visuomenės yra natūraliai smalsi, kiti linkę palaukti, kol bet kuri naujovė pasiteisins, todėl „MoQ“ plitimas vyksta etapais. Kita vertus, vartotojai netruko įsitikinti programėlės patogumu atsiskaitant internete, o prekybininkai įvertino programėlės verslui patogumą. Kaupiantis vartotojų patirčiai ir augant programėlės funkcionalumui „MoQ“ plitimas spartės“, – sako M. Rimkūnaitė-Bložė.

Šiuo metu „MoQ“ programėlę yra atsisiuntę daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, iš jų 27 tūkstančiai yra užsiregistravę platformos vartotojai. Naudojant šią programėlę galima atsiskaityti beveik 900 vietų visoje Lietuvoje ir beveik visose lietuviškose elektroninėse parduotuvėse.

Mobiliuosius mokėjimus siūlančios bendrovės artimiausių metų prioritetas – papildomų naudų vartotojams kūrimas. Kaip teigia M. Rimkūnaitė-Bložė, programėlė taps dar funkcionalesnė, atsiras daugiau paslaugų ir daugiau galimybių. „MoQ“ nebus tik atsiskaitymo įrankis – jis turėtų tapti visaverčiu asmeninių finansų centru.