Karšta šių metų vasara džiaugėsi ne tik Palangos verslininkai, bet ir Šiaulių bendrovė „Nirlita“, kuri prekiauja šakiniais krautuvais, stelažais ir palečių vyniotuvais. Tik skirtingai nei Palangos verslininkams, šiauliečiams karštis keldavo problemų dėl užkaitusių nuosavų serverių, kuriuos jie šią vasarą iškeitė į kompiuterinę debesiją. 

Didelės išlaikymo sąnaudos, investicijos įrangos atnaujinimui, įvairūs strigimai, nepatikimas darbas per karščius – tai tik dalis iššūkių, su kuriais susidurdavo nuosavą serverį turėjusi „Nirlita“. Beveik dešimtmetį tarnavęs įmonės vidinis serveris buvo tapęs neatsiejama veiklos dalimi – jame buvo saugomi svarbiausi dokumentai, darbo programos, buhalterinė apskaita. Tačiau bėgant metams jis tapo vis reiklesnis, dažniau spyriojosi ir tiesiog trukdė dirbti.

„Norint užtikrinti nenutrūkstamą įmonės darbą, serverį reikėjo nuolat aptarnauti. Atėjus vasarai dėl pakilusios temperatūros tekdavo papildomai vėsinti patalpas, nes kildavo grėsmė prarasti duomenis. Serveris su pagrindinėmis verslo programomis persikraudavo, netikėtai išsijungdavo, nebuvo apsaugotas nuo netikėtų elektros dingimų. Užtikrinti saugų serverio darbą kainuodavo papildomus elektros kaštus. Besibaigianti garantija ir vis vykstančios kibernetinės atakos privertė įvertinti serverio būklę. Svarbus veiksnys buvo ir tai, kad įrangos atnaujinimas reikalavo didelių investicijų“, – prisimena „Nirlitos“ vadovas Rimgaudas Mickus.

Galiausiai jis apsisprendė: užteks merkti pinigus į serverį, metas ieškoti efektyvesnių sprendimų. Vieną jų pasiūlė „Telia“ – persikelti į debesiją ir joje talpinti viską, ko tik reikia sklandžiam įmonės darbui.

Mickus prisimena, kad tuomet labiausiai nuogąstavo dėl sklandaus diegimo proceso ir duomenų saugumo, kadangi į virtualų serverį nuspręsta perkelti visą įmonės buhalterinę apskaitą. Visgi baimintasi be reikalo: migracija įvyko operatyviai, be trikdžių ar nepatogumų.

Šio sprendimo privalumus ir naudą „Nirlitos“ vadovas teigia pajutęs iškart: nebereikia didelių investicijų techninės įrangos atnaujinimui, nereikia rūpintis diegimais, atnaujinimais, priežiūra. Ir dar elektros energijos sąnaudos gerokai sumažėjo.

IT poreikiai auga su verslu

Mickus pastebi, kad įmonės IT poreikiai augo kartu su verslo plėtra: pirmaisiais veiklos metais, kuomet siūlė tik priešgaisrinės įrangos techninę priežiūrą ir remontą, įmonei užteko laidinio telefono. Vėliau, ėmus tiekti įvairią pramoninę įrangą ir pastebėjus nišą krautuvų tiekimo ir remonto paslaugų srityje, ji pradėjo naudotis mobiliuoju ryšiu, internetu, susikūrė pirmąjį tinklalapį, investavo į tinklo plėtrą ir vidinį serverį.

Oficialūs „Hyundai“ ir „Crown“ atstovai „Nirlita“ šiandien Lietuvos rinkai siūlo naujus ir naudotus šakinius krautuvus, jų nuomą ir remontą, projektuoja, parduoda ir montuoja įvairių rūšių stelažų sistemas, taip pat prekiauja automatiniais palečių vyniotuvais. Ir toliau planuoja ne tik verslo, bet ir IT ūkio plėtrą.

„Ateityje svarstome įdiegti nuotolinių duomenų perdavimo sistemą. Atliekame mobilaus serviso paslaugas, mūsų meistrai vyksta pas klientus specialiai įrengtais automobiliais. Planuojame aprūpinti juos planšetiniais kompiuteriais, kad darbuotojai galėtų nuotoliniu būdu jungtis prie įmonės tinklo. Galimybė darbuotojui per kelias sekundes prisijungti prie reikalingų duomenų suteiks mobilumo, nuo kurio tiesiogiai priklauso klientams teikiamų paslaugų kokybė“, – teigia R. Mickus.

Debesija – ne tik serveriai ir duomenų centrai

Lietuvoje, kaip ir užsienio šalyse, debesijos paslaugas dažniausiai renkasi įmonės, kurios nori visą dėmesį sutelkti į savo verslą ir mažiau rūpintis pagalbinėmis veiklomis. Taip pat debesija svarbi verslams, kurie nori neribotų išteklių, greitaveikos galimybių – pavyzdžiui, programavimu, sistemų kūrimu užsiimančioms kompanijoms.

Kaip pastebi „Telia“ verslo klientų vadovas Mindaugas Ubartas, abiem atvejais svarbi lankstumo galimybė: reikiamą išteklių kiekį galima valdyti pagal poreikį ir mokėti tik už tai, ką realiai naudoji. „Sprendžiant, ar derėtų pereiti prie debesijos paslaugų, reikėtų įvertinti IT sistemų svarbą versle, kokie yra pagrindiniai įmonės procesai, kaip gali keistis pats verslo modelis. Persikėlimas į debesiją gali būti įmonės procesų skaitmenizavimo pradžia ir turėti šalutinių teigiamų pokyčių verslui. Šiandien IT paslaugos nebėra tik duomenų centrai ir serveriai – debesijos paslaugas teikiančios įmonės gali pasiūlyti verslo analitikos priemones, daiktų interneto sprendimus, klientų aptarnavimo skaitmeninės transformacijos  sprendimus, integraciją su tarptautiniais paslaugų teikėjais, kad pasiekti potencialius klientus kitose valstybėse ir dar daug kitų specializuotų sprendimų“, – sako M. Ubartas.

Jis priduria, kad pasaulyje verslo įmonių debesijos paslaugų rinkos augimas yra šiek tiek spartesnis nei Lietuvoje. Tam įtakos turi įvairūs veiksniai, vienas jų – skirtingas verslininkų požiūris į IT ir duomenų saugumą. Pavyzdžiui, Lietuvos verslininkai ne visada įvertina, kiek gali kainuoti įmonės duomenų praradimas ar IT sistemų sustojimas, kiek laiko reikės sistemoms atstatyti, kad įmonė galėtų vėl pradėti stabiliai dirbti.

„Debesų kompiuterijos rinka kaip augo, taip ir toliau augs. Įmonės vis labiau vertina stabilumą ir debesų kompiuterijos paslaugų įtaką greitai reaguoti į besikeičiančios rinkos poreikius ir taip taupyti įmonės kaštus. Renkantis debesijos paslaugas pinigų srautai IT yra labiau prognozuojami ir stabilesni, nereikia didelių investicijų atnaujinant IT įrangą kas 3-5 metus“, – teigia M. Ubartas.

IT sprendimams tampant vis sudėtingesniems, kompleksiniams, šią sritį rekomenduojama patikėti savo srities profesionalams. Juolab, kad IT specialistų rinkoje trūksta, rasti ir išlaikyti gerus IT specialistus yra brangu.