Lietuvos ryšių evoliucija: nuo telegrafo iki 5G   

Gyvename technologijų amžiuje. Naujos technologijos kuriamos, diegiamos ir tobulinamos greičiau nei bet kada anksčiau. Ir dabar esame ant naujos kartos mobiliojo ryšio technologijos slenksčio. Šiandien 5G jau testuojame Lietuvoje, o po kelerių metų šis ryšys taps toks pat įprastas, visiems prieinamas ir naudojamas, kaip jau tapo 4G, o anksčiau – šviesolaidinis internetas ar laidinis telefono ryšys.

„Nuo seniausių laikų žmonės jautė poreikį bendrauti: įspėti apie pavojų, keistis žiniomis, pranešti naujienas. Technologijos atvėrė visiškai naujas galimybes ir tapo žmonijos proveržio varikliu. Tačiau kiekviena technologija turi savo gyvavimo ciklą – šiandien jau niekas nesinaudoja telegrafu, spėjome užmiršti peidžerius, paskutines dienas skaičiuoja ir taksofonai, o po kelerių metų atsisveikinsime su 3G ryšiu. Nors buvo laikai, kai tai buvo žmonių laukiamos ir geidžiamos naujovės“, – sako „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Kviečiame į nostalgišką kelionę laiku – prisiminti, kada ir kokios ryšių technologijos buvo diegiamos bei naudojamos Lietuvoje.

1839 m. – pirmasis telegrafas

Lietuvoje telegrafo istorija prasidėjo, kai 1839 m. buvo baigta tiesti tuo metu ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija iš Sankt Peterburgo į Varšuvą. Ji kirto ir Lietuvą, o Gedimino pilies bokšte Vilniuje ir Žaliakalnyje Kaune buvo įrengtos telegrafo stotys. Kaip nurodo „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, iš viso optinis telegrafas turėjo 149 stotis, signalo perdavimas tarp galinių stočių užtrukdavo 15 minučių, o 100 signalų telegramą nusiųsti trukdavo 35 minutes. Lietuvoje optinis telegrafas buvo eksploatuojamas iki 1854-ųjų.

Pirmoji elektrinio telegrafo stotis įrengta 1855 metais Kaune. Tiesiant naujas geležinkelio linijas, pakeliui buvo įrengiamos ir telegrafo stotys. 1913-aisiais Lietuvoje jų jau buvo per 300, o vien Kauno gubernijoje per metus priimta ir išsiųsta daugiau nei 0,5 milijono telegramų.

1882 m. – telefono linija kilmingiesiems

Kol žmonės džiaugėsi galėdami siųsti ir gauti žinutes telegrafu, turtingieji susidomėjo naujesne, telefono technologija. 1882-ųjų rudenį Lietuvoje nutiesta pirmoji telefono ryšio linija, sujungusi grafų Tiškevičių, Zubovo ir kunigaikščio Oginskio dvarus. Po metų Klaipėdoje pastatyta 23 abonentų telefono stotis, vėliau jos pradėjo veikti ir Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose. Tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą beveik visos telegrafo ir telefono ryšio linijos buvo sunaikintos.

Nepriklausomybės laikotarpiu ryšių infrastruktūrą siekta atstatyti, atkurtas susisiekimas su užsienio valstybėmis, visgi tai truko neilgai – Antrojo pasaulinio karo metu beveik visas Lietuvos ryšių ūkis vėl buvo sunaikintas.

1945 m. – radijo „taškai“

Lietuvą okupavus SSRS, 1945-aisiais šalies teritorijoje imta diegti laidinį radijo ryšį. Per kelerius metus vadinamieji radijo „taškai“ atsirado visuose valsčių ir kolūkių centruose, paštuose, ligoninėse, parduotuvėse, mokyklose, valstybinėse įstaigose, taip pat jie buvo privalomai įvedami naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose.

Šie „taškai“ Lietuvoje ypač pasitarnavo 1991-aisiais, kuomet sovietų kariams užėmus Lietuvos radijo ir televizijos studijas nutrūko transliacijos – tuomet joms buvo pasitelktas laidinis radijas.

1991 m. – Lietuva prisijungia prie interneto

Atkūrus nepriklausomybę, 1991-ųjų spalio 10 dieną ant Seimo stogo buvo sumontuota palydovinio ryšio stotis, leidusi ne tik skambinti, bet ir jungtis prie pasaulinio kompiuterių tinklo – interneto – per Oslą. Ši diena laikoma Lietuvos interneto gimtadieniu. Tais pačiais metais įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“, o 1992-aisiais įkurtas lietuviškasis domenas .lt.

1992 m. – skambučiai be laidų

Pirmoji tarptautinius standartus atitinkanti belaidžio ryšio sistema NMT-45 Lietuvoje įdiegta 1992 metais, jos operatore tapo bendra Lietuvos ir Liuksemburgo įmonė „Comliet“. Po kelerių metų jos paslaugomis jau naudojosi per 15 tūkst. abonentų, tačiau netrukus ją iš rinkos išstūmė pažangesnį, skaitmeninį GSM ryšį siūlę konkurentai. „Comliet“ 2000-aisiais įsigijo tuometinis „Lietuvos telekomas“ (dabar – „Telia“) ir jos sistemą panaudojo kaimo vietovėms telefonizuoti.

1995 m. – tikras mobilusis

1995-ųjų kovo 16 dieną „Omnitel“ tinkle įvyko pirmasis oficialus pokalbis GSM ryšiu tarp tuometinių ryšių ir informatikos ministro Gintauto Žintelio ir „Omnitel“ valdybos pirmininko Juozo Kazicko. Nuo šio skambučio Lietuvoje prasidėjo skaitmeninio mobiliojo ryšio era Lietuvoje. Beje, „Omnitel“ pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti ir komercines interneto paslaugas.

2001 m. – greitesnis internetas su DSL

Įmonės ir gyventojai ilgą laiką prie interneto jungėsi naudodami „čiulbančius“ analoginius modemus, kurie, geriausiu atveju, išspausdavo 56 Kb/s spartą. Negana to, ryšys buvo nestabilus ir kone kiekvienas to meto internautas pamena, kaip erzindavo netinkamu laiku pakeltas telefono ragelis.

Duomenų atsisiuntimo sparta gerokai padoresnę 512 Kb/s ribą pasiekė 2001-ųjų gegužę, kuomet tuometinis „Lietuvos telekomas“ pradėjo teikti ADSL technologijos pagrindu veikiančią interneto paslaugą. Ši technologija buvo įdiegta penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir daugiau kaip 30 rajonų centrų.

Šiandien „Telia“ tinkle įdiegta „Super VDSL“ technologija leidžia varinėmis linijomis pasiekti net iki 250 Mb/s spartą.

2006 m. – 3G startas

2006-aisiais „Omnitel“ pirmoji šalyje pradėjo teikti 3G ryšio paslaugas. Šis ryšys pirmiausia buvo diegiamas dėl vaizdo skambučių. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, vaizdo skambučiai taip ir neprigijo.

Užtat 3G atskleidė tikrąjį žmonių apetitą mobiliajam internetui. Tik nesugebėjo jo patenkinti. Pastaraisiais metais 3G dažnius „Telia“ jau perleidžia pažangesnei 4G technologijai, o išjungti 3G ryšį Lietuvoje planuojama 2022 metais.

2006 m. – šviesolaidinis spurtas

Pirmasis šviesolaidinis kabelis tarp Vilniaus ir Kauno buvo nutiestas dar 1991 metais, tačiau daugiau nei dešimtmetį šviesolaidinės sistemos buvo naudojamos tik stuburiniams tinklo sujungimams.

Namų vartotojams šviesolaidinį internetą „Teo LT“ (dabar – „Telia“) pradėjo siūlyti 2006-ųjų pabaigoje. Tiek jo duomenų atsisiuntimo, tiek išsiuntimo sparta siekė iki 100 Mb/s. Jau po ketverių metų „Telia“ šviesolaidiniu internetu jau naudojosi 100 tūkst. klientų, 2014-aisiais šis skaičius dar padvigubėjo, o šiuo metu optiniu „Telia“ internetu namuose naudojasi per 270 tūkst. šeimos ūkių, kuriems prieinamas iki 1 Gb/s spartos internetas.

2011 m. – daugiau greičio su 4G

Mobiliojo interneto apetitą patenkino 4G ryšys, kurį 2011 metų pavasarį „Omnitel“ pirmoji įdiegė penkių didžiųjų Lietuvos miestų centruose. Naujoji technologija duomenis leido perduoti jau iki 120 Mb/s sparta, o pažangesnė 4G+ atmaina suteikia net iki 330 Mb/s spartą.

4G ryšys leido operatoriams ne tik pasiūlyti mobiliojo interneto planus namų vartotojams, bet ir patobulinti kitas paslaugas. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų naujus išmaniuosius telefonus turintys „Telia“ klientai tarpusavyje gali bendrauti naudodamiesi „VoLTE“ balso skambučiais, kurie užtikrina greitesnį skambučio sujungimą, visiškai naują pokalbių kokybę ir suteikia galimybę vienu metu kalbėti ir naršyti internete.

2020 m. – jungiame 5G!

2018-ųjų pabaigoje „Telia“ pirmoji Lietuvoje išbandė 5G realiai veikiančiame tinkle ir pasiekė 1,8 Gb/s spartos rekordą. Dabar jungiame 5G ir kviečiame jį testuoti kartu: nuo 2020 metų lapkričio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centruose veikia „Telia“ 5G ryšys.

„Kiekviena nauja technologija mums suteikia naujas galimybes ir leidžia dirbti bei pramogauti lengviau, patogiau, greičiau. Be to, jos atveria kelią naujoms idėjoms, kurios virsta paslaugomis. Ne išimtis ir 5G ryšys. Ši naujos kartos mobiliojo ryšio technologija pasiruošusi milijardams prie interneto prijungtų įrenginių suteikti gigabitinį greitį ir itin mažą vėlinimą. Tai vėl bus naujos eros pradžia“, – sako A. Strolia.